TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atominį sprendimą žada greitai

2010 12 09 0:00
R.Rudzkis: "Atominės jėgainės statybos neturtingai šaliai gali būti nepakeliamai brangios."
LŽ archyvo nuotrauka

Tiesiogines derybas su potencialiais investuotojais į branduolinę jėgainę Lietuva planuoja pradėti jau sausį. Tačiau dėl jų sėkmės abejoja tiek politikai, tiek ekspertai.

Jeigu per artimiausiu metu planuojamas pradėti tiesiogines derybas su potencialiais investuotojais į Visagino atominę elektrinę Lietuva negautų patrauklaus pasiūlymo, ji turėtų pretekstą garbingai pasitraukti iš itin rizikingo projekto, į kurį yra įtraukusi kitas Baltijos šalis ir Lenkiją. Taip mano "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

"Pietų Korėjos kompanijos KEPCO pasitraukimas Vyriausybei suteikė galimybę garbingai pasitraukti iš žaidimo, jeigu potencialūs investuotojai, su kuriais ketinama derėtis, nepateiktų gero pasiūlymo. Logiška, kad premjeras ir Vyriausybė toliau agituoja už naują atominę - jie negali blaškytis, kai apie ją tiek daug kalbėta ir su potencialiais partneriais, ir su Europos Komisija, užsitikrintas šios palankumas projektui. Premjeras dabar tiesiog negali imti ir visiems prisipažinti, kad projektas rizikingas, kad iš esmės mes neturime net išsamios jo analizės", - LŽ sakė "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas.

Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Laiko netemps

Būsimasis derybininkas, energetikos viceministras Romas Švedas teigia, kad tai, ar atsiras potencialių investuotojų į Lietuvoje planuojamą statyti branduolinę jėgainę, turėtų paaiškėti kitų metų pradžioje. "Negalime tempti laiko, konsultacijas pradėsime iš karto, nuo sausio mėnesio. Manau, kad per porą trejetą mėnesių matysime, kur esame. Tada žinosime, ar realiai šis projektas domina potencialius investuotojus", - vakar po uždaro Seimo Atominės energetikos komisijos posėdžio žurnalistams sakė energetikos viceministras.

Anot jo, bus konsultuojamasi su visomis kompanijomis, kurios domisi šiuo projektu. Potencialių pretendentų sąrašas kol kas nėra baigtinis. "Kvalifikacinius reikalavimus atitiko penkios, o į įpareigojančius pasiūlymus atsakymus teikė dvi įmonės. Didelių energetikos kompanijų pasaulyje yra daugiau nei 10, o jeigu kalbėsime apie technologijų gamintojus, jų yra daug. Štai ir visas sąrašas", - tvirtino R.Švedas.

Jo teigimu, konkursas bus tęsiamas tomis pačiomis "bazinėmis sąlygomis". Anot viceministro, nors vienintelis įpareigojantį pasiūlymą pateikęs kandidatas pasitraukė, naujos atominės statybos projektas per pastaruosius metus pasistūmėjo į priekį ir "tapo brandesnis", nes šiuo metu esą užtikrinta visų branduolinės jėgainės statybos partnerių - Latvijos, Estijos ir Lenkijos - parama. Šios šalys Lietuvai jau yra pateikusios skaičiavimus, kiek siekia prie šio projekto prisidėti finansiškai.

Derybų sėkme abejoja

R.Rudzkio nuomone, naujos atominės jėgainės statybų Visagine vertėtų imtis nebent tokiu atveju, jei iš potencialių investuotojų pavyktų gauti itin patrauklų pasiūlymą. "Tačiau ar jis galėtų būti pateiktas - labai abejoju", - tvirtino R.Rudzkis.

Parlamentaro, Seimo Atominės energetikos komisijos nario Kęstučio Daukšio nuomone, derantis tiesiogiai, gero pasiūlymo Lietuvai neverta tikėtis. "KEPCO pasitraukė, kitos kompanijos nepateikė pasiūlymų arba pateikė nerimtus. Išeitų, kad dabar jos duos dar prastesnius pasiūlymus", - svarstė jis.

Viceministras R.Švedas, nors tvirtino tikintis derybų sėkme, pripažino matantis nemenką projekto riziką, kurią aiškino daugiausia geopolitiniais veiksniais. "Geopolitika nelieka nuošalyje. Tai iš esmės sumažintų priklausomybę nuo vienintelio išorinio tiekėjo", - pažymėjo viceministras. Visagino atominė elektrinė konkuruotų su Kaliningrado srityje statoma Baltijos atomine elektrine. Šio projekto plėtotojai tikisi ten pagamintą energiją parduoti Baltijos šalims, pasinaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumais, "naktine" elektra įkraunant jos baseiną, ir netgi - elektros jungtimis su Švedija bei Lenkija savo energijos eksportui į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis. Apie tai, kad Rusija siekia sustabdyti Lietuvos energetinę nepriklausomybę užtikrinsiantį projektą, nedviprasmiškai yra kalbėjęs ir premjeras Andrius Kubilius.

Nėra rimtos analizės

R.Rudzkio teigimu, stebina tai, kad ekonominis projektas, koks iš esmės yra branduolinės elektrinės statyba, Lietuvoje yra paverstas politiniu: dauguma politikų tiek iš pozicijos, tiek opozicijos neabejoja projekto reikalingumu, nors tokios statybos neturtingai šaliai gali būti nepakeliamai brangios, o projekto nauda, būsimas elektros energijos poreikis bei eksporto galimybės yra nepakankamai išsamiai išanalizuotos.

"Jeigu statybos būtų pradėtos, pinigų joms reikės jau labai greitai, artimiausiais metais. Valdininkams ir politikams, kurie baksnoja į tuščią biudžetą ir grasina atsistatydinsią, jei bus bent iš dalies atkurtos pensijos, kurioms reikėtų vos poros šimtų milijonų litų, kažkodėl neiškyla jokių abejonių dėl atominės elektrinės, kurios vien statyba kainuotų apie 20 mlrd. litų", - stebisi ekonomikos analitikas.

Jo manymu, apsisprendžiant dėl naujos jėgainės statybos labiausiai trūksta išsamios ir objektyvios projekto analizės, o jos atlikta nebuvo. "Viskas buvo apversta aukštyn kojomis. Iš pradžių buvo priimtas politinis sprendimas, kad atominės reikia, o analizė daroma tik tam, kad toks sprendimas būtų pateisintas", - teigia R.Rudzkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"