TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atominiame projekte - žingsnis atgal

2010 12 04 0:00
Profesorius J.Vilemas: "Rinkos sąlygomis gyvenančiai valstybei projektas tapo visiškai nepriimtinas, tik apie tai viešai prasižioti žmonės bijo, kad nebūtų apkaltinti esą rusų agentais."
LŽ archyvo nuotrauka

Pietų Korėjos kompanijai KEPCO atsiėmus pasiūlymą dalyvauti strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę konkurse, Vyriausybė neatsižada grandiozinės statybos planų ir ketina pradėti tiesiogines derybas su kitais potencialiais investuotojais, bet jų pavadinimų nenurodo.

Vyriausybei, žadėjusiai dar šiemet parinkti strateginį investuotoją planuojamai Lietuvoje statyti atominei elektrinei ir dar neseniai kalbėjusiai apie didelį potencialių investuotojų susidomėjimą, vakar teko konstatuoti, kad planai gerokai komplikuojasi. Vienintelė konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą pateikusi kandidatė - Pietų Korėjos kompanija "Korea Electric Power Corporation" (KEPCO) - netikėtai atsiėmė pasiūlymą.

"Konkurso sąlygas atitinkantį įpareigojantį pasiūlymą pateikė KEPCO. Jo esmė - investuoti į projektą ir patvirtintomis fiksuotos kainos sandorio sąlygomis pastatyti atominę elektrinę iki 2020 metų. Su jos pasiūlymu buvo supažindinti regioniniai partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, tokiu būdu kartu su KEPCO ir Lietuvos įnašais užtikrinant visišką projekto finansavimą. Tačiau, paprašius pateikti patikslintą galutinį pasiūlymą, po dviejų savaičių KEPCO netikėtai pareiškė atsiimanti pasiūlymą", - vakar spaudos konferencijoje informavo energetikos viceministras Romas Švedas. Anot jo, KEPCO pozicijos nepakeitė ir premjero Andriaus Kubiliaus kreipimasis į Pietų Korėjos prezidentą Lee Myung-bak su prašymu paremti KEPCO dalyvavimą konkurse.

Projektas nežlugo

R.Švedas sakė, kad į kvietimą pateikti įpareigojančius pasiūlymus iki lapkričio 10 dienos buvo gauti du potencialių investuotojų pasiūlymai, kurių vienas buvo korėjiečių, o kitas neatitiko reikalavimų. Dabar, viceministro teigimu, Lietuva planuoja tęsti individualias derybas - tai būsiančios tiesioginės derybos su visais potencialiais strateginiais investuotojais, įskaitant ir KEPCO.

Premjeras A.Kubilius taip pat tikina, kad, nepaisant korėjiečių atsitraukimo, naujosios atominės jėgainės projektas bus tęsiamas - mat pagal Koncesijų įstatymą tokia konkurso baigtis atveria kelią tiesioginių derybų procesui su visais galimais investuotojais tokiomis pat sąlygomis. "Bus deramasi su visais, tarp jų ir su korėjiečiais. Per šį pusmetį pelnyta labai stipri Europos Sąjungos (ES) ir regiono partnerių parama, todėl projektas stipriai pasistūmėjo į priekį", - vakar išplatintame pranešime tikino ministras pirmininkas.

Suo kuo bus pradėtos tiesioginės derybos, kol kas neatskleidžiama. Žiniasklaidos teigimu, kita investuotoja galėjo būti neįvardijama Jungtinių Amerikos Valstijų įmonė. O Prancūzijos kompanija "Electricite de France", kuri buvo minima tarp potencialių investuotojų, paneigė dalyvaujanti konkurse.

A.Kubilius netiesiogiai nurodė, esą žlugdyti Lietuvos atominės jėgainės projektą gali būti suinteresuotos šalies energetinei nepriklausomybei besipriešinančios jėgos. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, esą Pietų Korėjos bendrovė pasiūlymą dalyvauti naujos atominės jėgainės Lietuvoje statybos projekte atsiėmė praėjus dviem savaitėms po Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Seule.

Neoficialiai kalbama, kad Rusijos atstovai yra įspėję, jog bet kuri kompanija, kuri imtųsi Visagino atominės elektrinės projekto, neturi vilties gauti užsakymų Rusijoje. Kaip žinoma, Rusija Kaliningrado srityje jau yra pradėjusi Baltijos atominės jėgainės statybas, kurios planuojamas pajėgumas gerokai viršija šio regiono poreikius, o kaip viena svarbiausių čia pagamintos energijos rinka nurodomos Baltijos šalys.

Ekspertai tvirtina, kad jei Lietuvai nepavyktų pastatyti savo elektrinės, Baltijos jėgainė pasinaudotų ir Kruonio hidroakumuliacine elektrine (HAE), kuri pritaikyta dirbti "poroje" su atomine elektrine. Kruonio HAE baiseinas galėtų būti "užkrautas" pigia naktine Baltijos atominėje jėgainėje pagaminta energija. Vyksta pokalbiai ir dėl galimybės statyti elektros perdavimo liniją tarp Kaliningrado srities ir Lenkijos.

Nors investuotojo paieškos komplikavosi, energetikos viceministro manymu, pastatyti naująją atominę jėgainę iki 2020 metų yra realu - esą viskas priklausys nuo to, kiek laiko bus sugaišta "deryboms ir procesui". "Kai mes kvietėme potencialų strateginį investuotoją, prašėme, kad jis dalyvautų finansiškai - kad įdėtų savo didelį finansinį indėlį į šį projektą ir kartu su regioniniais partneriais tą projektą pastatytų, dalyvautų naujos jėgainės valdyme - tai yra pagrindinis iššūkis. Jeigu mes - keturi regioniniai partneriai - turėtume pakankamai galimybių pastatyti šį projektą savarankiškai, galbūt tada reikėtų keisti koncepciją, neieškoti strateginio investuotojo, o skelbti konkursą technologijai pirkti", - sakė viceministras. Kalbama, kad nauja atominė elektrinė Lietuvoje bus statoma dalyvaujant regioninėms partnerėms - trims Baltijos šalims ir Lenkijai.

Vyriausybė strateginiam investuotojui siūlė 49 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, o projekto vertė, pasak R.Švedo, siekia nuo 4 mlrd. iki 6 mlrd. eurų.

Dėsningas atsitraukimas

"Korėjiečių pasitraukimas - visiškai dėsningas, kitaip ir būti negalėjo. Jie tik pasiklausinėjo, pasižiūrėjo, kokios čia sąlygos ir rinka, o kai viską pamatė, pasakė ačiū ir pasitraukė", - LŽ savo nuomonę dėstė Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas. Jo įsitikinimu, Lietuva nėra pajėgi pastatyti branduolinės jėgainės. Jis prognozuoja, kad vaisių neduos ir valdžios planuojamos tiesioginės derybos su potencialiais investuotojais, kurie Lietuvos padėtį puikiai supranta. "Esame pinigų stokojanti maža valstybė, turinti mažą rinką, apsupta pigios energijos šaltinių, su galingais kaimynais - tokia šalis nepajėgi pastatyti milijardus kainuojančios jėgainės. Joks bankas neskolins Lietuvai pinigų šiam projektui arba skolins už kosminius procentus", - įsitikinęs energetikos ekspertas.

J.Vilemo nuomone, bet kuris investuotojas ateidamas tikėtųsi grąžos iš investicijų, tačiau norint, kad jos atsipirktų bent per 15-20 metų, elektros kilovatvalandės savikaina naujoje jėgainėje siektų daugiau nei 30 centų - dvigubai daugiau nei šiuo metu vidutinė elektros kaina elektros biržoje.

"Statyti naują atominę elektrinę šiuo metu pajėgios tokios valstybės kaip Kinija, kuriose jaučiamas didelis energijos poreikis ir galimi centralizuoti sprendimai skiriant lėšas, kurios kažkada ateityje atsipirks. Tačiau mūsų politikai naujos elektrinės statybas pavertė kone tautos išlikimo klausimu, kur ekonominė logika nebeveikia", - tvirtino jis.

Pasak J.Vilemo, nors Vyriausybės samdytų užsienio konsultantų išvados yra palankios naujos elektrinės statyboms, lietuvių specialistų anksčiau atliktos ekonominės ir techninės analizės rodo, kad toks objektas ekonomiškai nepasitvirtintų. "Tendencijos branduolinių reaktorių rinkoje situaciją dar pablogino - reaktoriai brango labiau nei buvo tikėtasi, statybų kainos išaugo. Rinkos ekonomikos sąlygomis gyvenančiai valstybei projektas tapo visiškai nepriimtinas, tik apie tai viešai prasižioti žmonės bijo, kad nebūtų apkaltinti esą rusų agentais", - sakė profesorius.

Anot jo, patikimam elektros energijos tiekimui užtikrinti Baltijos šalyse visai pakaktų ir šiuo metu pradėtų įgyvendinti infrastruktūros projektų - jūros kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos bei antrosios Estijos ir Suomijos jungties. "Be Ignalinos atominės elektrinės išgyvenome jau metus, tiekimo problemų ko kas nebuvo. Žinoma, kiek nejauku, nes elektros tiekimas vyksta iš Rusijos, kaip ir gamtinių dujų. Tačiau kai bus nutiesti kabeliai, sujungsiantys Baltijos šalis su Švedija, papildomai su Suomija, kiek vėliau - ir su Lenkija, elektros tiekimas bus diversifikuotas, ir saugumą užsitikrinsime palyginti nedidelėmis investicijomis, remiant ES", - tvirtino J.Vilemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"