TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atpigusi Lietuva traukia investuotojus

2010 03 15 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Analitikai įsitikinę, kad šiais metais turėtų būti įgyvendinta rekordiškai daug investicinių projektų. O dėl ekonominio pakilimo metu kažkieno padarytų klaidų ir jų padarinių kiti investuotojai turės galimybę neblogai užsidirbti.

Dabartinis ekonomikos atsigavimas nėra įprastinis, mat, pasak analitikų, jis vyksta gerokai sparčiau nei po ankstesnių finansų krizių. Esą greitesniam atsigavimui įtakos turi įvairių pasaulio šalių vyriausybių pasirinktos verslo skatinimo priemonės. Tiesa, jos laikinos, tad jau šių metų antrą pusmetį pasaulio ekonomika gali vėl sušlubuoti.

Analitikų nuomone, itin efektyviai su krize susitvarkė Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurios investuotojų vertinamos kaip turinčios realias augimo perspektyvas. Esą prie greito atsigavimo prisidėjo ir JAV dolerio vertės sumažėjimas. Pastaruoju metu JAV doleris stiprėja ir, manoma, kad šios tendencijos turėtų išsilaikyti.

Pasak analitikų, investuotojams išliks patrauklios Azijos šalys, ypač Japonija. Pernai sparčiai augusi Kinijos ekonomika kelia pagrįstų įtarimų, jog tai gali baigtis burbulo sprogimu. Tiesa, šios šalies valdžia jau ėmė griežtinti monetarinę politiką, tad manoma, jog artimiausius 6 mėnesius investuotojai užims stebėtojų padėtį ir šioje šalyje išliks atsargūs.

Ilgalaikėje perspektyvoje itin įdomi tampa Rusijos vidaus rinka dėl ten valdžios vykdomos investuotojams palankios aplinkos kūrimo politikos. Anot analitikų, nemažų investicijų gali tikėtis ir visos trys Baltijos valstybės.

Kinija lėtina tempą

Kimo Pessalos, vyriausiojo "Evli" investicijų vadovo, teigimu, šių metų pirmą pusmetį pasaulio ekonomika ir toliau augs, tačiau jis neatmeta galimybės, kad lėtėjant Kinijos ekonomikai augimo pagreitį gali prarasti visos Azijos šalys.

"Estafetę perima Didžiojo septyneto valstybės su JAV priešakyje. Didžiausios pasaulio ekonomikos augimą skatina JAV įmonių poreikis padidinti išsekusias savo gaminių atsargas. Šiemet JAV ekonomikos rodiklių laukiama gana gerų, palyginti su kitais regionais", - konferencijoje "Investavimo galimybės ir alternatyvos 2010 metais" kalbėjo K.Pessala.

Analitikas pažymėjo, kad problema gali išryškėti, kai įmonės vėl užpildys savo sandėlius, o vyriausybės neberems verslo. K.Pessala sudėtingą padėtį įžvelgia ir dėl vis didėjančio skolinimosi, mat tai rodo, kad net ir finansų krizė neišmokė tvarkyti skolinimosi procesų. Jis pabrėžė, kad pastaraisiais metais daugiausia skolinosi įvairių pasaulio šalių vyriausybės.

Rinka šiltėja

Vienos didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse "Raidla Lefins and Norcus" vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus taip pat teigia, kad investicinė rinka po truputį šyla: sudarinėjama naujų sandorių, o per kelis šių metų mėnesius jau įgyvendinti keli investiciniai projektai.

Jis sako, kad investicijų pikas buvo pasiektas 2007 metais. Tada visame pasaulyje buvo sudaryta 4,5 tūkst. investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 1,3 trlrd. JAV dolerių.

2009 metų antrojo pusmečio duomenimis, pasaulyje buvo sudaryta tik apie 1,3 tūkst. sandorių, kai vieno sandorio vertė viršija 10 mln. eurų. I.Norkaus teigimu, pernai sandoriai vyko parduodu-perku principu, kai svarbiausia buvo parduoti turtą, nesvarbu, kokia kaina.

Tačiau jis įsitikinęs, kad netrukus pardavimas turėtų grįžti į įprastines vėžes, t. y. pirkėjai ir pardavėjai labiau vertins rinkos pokyčius bei prekės vertę.

"Dėl bankų nefinansavimo pernai dominavo strateginiai investuotojai. Tačiau akivaizdu, kad 2009 metai pakoregavo investuotojų lūkesčius - pajutome, kad pirkėjai pradėjo drąsiau derėtis", - sakė jis.

I.Norkus pasakojo, kad 2007 metais jo atstovaujama kontora visose trijose Baltijos šalyse sudarė apie 40 investicinių sandorių, o 2009 metais - tik 15. "2009 metų pirmą pusmetį Baltijos šalyse mūsų kontora sudarė vos 7 investicinius sandorius: 3 Lietuvoje, 3 - Estijoje ir 1 - Latvijoje, kai vieno sandorio vertė didesnė nei 10 mln. eurų. Pernai šiose šalyse ryškiau investuota į žiniasklaidos bei finansų sektorius", - sakė jis. Priminęs, kad Rusijos kapitalo banko "Snoras" antrinė įmonė "Snoras Media investicijos" įsigijo 34 proc. "Lietuvos ryto" įstatinio kapitalo ir tapo didžiausia dienraščio akcininke, I.Norkus pasakojo, kad naują savininką turi ir Latvijos didžiausias dienraštis "Diena" bei verslo laikraštis "Dienas Bizness".

Pernai investuota ir į finansų sektorių - "Finastą", kaip žinome, įsigijo bendrovė "Snoras Media investicijos", o Latvijos "Parex" bankas pateko valstybės globon. Taip pat sudaryta keletas sandorių vėjo energetikos sektoriuje.

Mažmeninės prekybos srityje buvo parduotas knygynų tinklas "Baltos lankos", taip pat savininkus pakeitė "Žaislų planeta", buvo parduoti keli vaistinių tinklai. "Sandoriai vyko, tačiau jų vertės buvo nedidelės. Šiais metais investuotojai daugiausia tikisi iš Vakarų ir Rytų Europos šalių. Tačiau prisitraukti stambių investuotojų gali tikėtis ir Baltijos valstybės. Mat užsienio šalių investuotojų vertinimas yra gerokai šiltesnis nei buvo prieš krizę", - konstatavo I.Norkus.

Patrauklūs ir dėl gerų specialistų

VšĮ "Eurokonsultantų grupė" vykdomasis partneris dr. Audrius Dzikevičius LŽ teigė, kad nuo pasaulinės finansų krizės labiausiai nukentėjusios Baltijos šalys tapo įdomesnės užsienio investuotojams dėl gerokai atpigusių aktyvų jose.

Jo teigimu, investuotojus gali dominti tiek žemės sklypai su infrastruktūra ir komerciniu nekilnojamuoju turtu, tiek įmonių, susiduriančių su laikinais finansiniais sunkumais, akcijų paketai.

A.Dzikevičius pažymėjo, kad vis dėlto didelis nuosmukis daugelį galimų investuotojų atbaidė ilgam nuo tokių šalių kaip Lietuva ir susigrąžinti prarastą patrauklumą prireiks daug sutelktų valstybės ir verslo pastangų. "Lietuvos galimybės pritraukti užsienio investuotojų didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų turimų pranašumų, palyginti su aplinkinėmis šalimis, kryptingos valstybės institucijų paramos užsienio investuotojams bei kuriamos infrastruktūros verslo plėtrai" - samprotavo jis.

Pašnekovo nuomone, tai, kad Lietuva turi tam tikrų sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, taip pat traukia investuotojus tiek į perdirbamosios pramonės, tiek ir į informacinių technologijų sektorius. "Tačiau daug kas priklauso ir nuo valstybės institucijų paramos siekiant pritraukti užsienio investicijų", - konstatavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"