TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atplaukiančius jūra turistus pamiršo

2011 01 04 0:00
Į Estijos sostinę kruiziniai laivai atplaukia vidutiniškai su 1369 keleiviais, į Rygą - su 915 keleivių, o į Klaipėdą - tik su 782 keleiviais.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Galimybė pritraukti iki 100 mln. litų europinių lėšų į jūrinio turizmo sektorių blėsta, nes lauktas naujasis Turizmo įstatymas iki metų slenksčio Seime nepriimtas.

Jūrinis turizmas Lietuvoje neegzistuoja. Tokį susirūpinimą išreiškė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Pastebėję, kad į 2009-aisiais pradėtą rengti įstatymą neįrašytos jūrinio turizmo sąvokos, klaipėdiečiai pernai ėmėsi iniciatyvos spragą užpildyti.

Pasak asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, turizmo plėtros programoje nenumačius Europos Sąjungos (ES) fondų paramos šiam sektoriui, privačiomis ir skolintomis lėšomis nepavyks įrengti net būtiniausių dalykų. Juk į objektą krante, kad jis tinkamai veiktų, reikia investuoti pusantro karto daugiau, negu į uosto infrastruktūros darbus.

Tačiau Klaipėdos bendrovių viltį bent jau šiemet sumažinti investicijoms reikalingų nuosavų lėšų dalį sugniuždė menka biurokratinė kliūtis. Naujo Turizmo įstatymo projekto svarstymas Seime iš žiemos sesijos darbotvarkės prieš Kalėdas buvo išbrauktas pastebėjus, kad vienas nereikšmingas pasiūlymas iš daugybės jau aprobuotų nebuvo sulaukęs Teisės departamento išvados.

Buvusi reali galimybė dar šiemet į numatomus statyti turizmo objektus pritraukti europinių pinigų tolsta neapibrėžtam laikui, nes įstatymo projektas pragulės iki kovo, o gal net vasaros pradžios.

Toks valdžios ekonominis apsileidimas uostininkus liūdina, nes iki 2013 metų, kai prasidės kitas ES finansavimo etapas, pusė projektų bus įgyvendinti, o jūrinės paslaugos su aplinkiniais uostais neįstengs varžytis kaina.

Nepastebėjo jūrų turizmo

Klaipėdos uoste šiemet už 112 mln. litų pradedama statyti keleivių ir krovinių terminalo jūrinė dalis, jos finansavimas ES struktūrinių fondų pinigais numatytas ankstesnių ir šios vyriausybių programose. Tačiau šiuo metu visa finansinė našta tenka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) biudžetui.

Prieš dvejus metus 170 mln. litų vertintam objektui tikėtasi 80 proc. paramos, vėliau ta dalis traukėsi ir sumažėjo perpus. Atėjus laikui skirti projektui pinigų 2010 metų vasarą Europos Komisija (EK) sprendimą atidėjo iki gruodžio. Sulaukusi KVJUD paaiškinimų, EK dar kartą paprašė papildomos informacijos. Nors po konkurso rangovo pasiūlyta statybos kaina buvo gerokai sumažinta, niekas nenustebtų, jeigu šiemet patvirtinta paramos suma sudarytų jau tik 40 proc. arba pinigų terminalui statyti EK neskirtų visai.

Lygiagrečiai su krantinių ir pirso darbais vyks sausumos dalies statybos. Privačios investicijos į pastatą, aikšteles ir sandėlius gali siekti 70 mln. litų. Todėl toks didžiulis investicijų mastas vienoje teritorijoje neabejotinai turės įtakos apskaičiuojant žemės nuomos tarifą ir nustatant laivybos linijų paslaugų kainas, kurios galėtų būti daug mažesnės gavus ES paramą.

Bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas pažymi, kad turistai atplaukia ne vien į Klaipėdą - jie pinigų palieka visoms Lietuvos paslaugų įmonėms. Kadangi apskaičiuota investicijų į terminalą grąža labai ilga, o uostamiesčiui toks socialinių paslaugų objektas būtinas, pernai Ūkio ministerijai buvo teikta paraiška dėl 10 mln. litų ES paramos. Negauta nė cento.

Paaiškėjo, kad jūrinio turizmo sąvokos įstatyme nėra, o juridiškai neegzistuojančiai turizmo sričiai pinigų skirti negalima. Nors Nacionalinės turizmo programos preambulėje jūrinio turizmo pavadinimas nurodytas, bet tarp priemonių ši šaka neįrašyta.

Statys perkėlą

Per vėlai priimta nauja Turizmo įstatymo redakcija užkirs kelią gauti europinių lėšų ir bendrovės Smiltynės perkėla pastato Danės upės Šiaurės rage statybai. Perkėla, kuria pernai naudojosi beveik 2 mln. keleivių ir apie 600 tūkst. lengvųjų transporto priemonių, neabejotinai yra socialinė infrastruktūra, kaip kelias ar tiltas. Valstybės valdomos įmonės direktorius Darius Butvydas teigia, kad bendrovė ne tik grąžina kreditus už įsigytus naujus keltus, iš pelno moka dividendus valstybei, bet iš savo uždarbio privalo planuoti investicijas perkėlos pastatui. Senoji Smiltynės perkėlos vieta pernai laikinai buvo perkelta į kruizinių laivų terminalą. Prie KVJUD pastatyto pirso Šiaurės rage dar trūksta kai kurių komunikacijų, bet nuo šių metų vasaros sezono pradžios keltai jau tikrai plaukios iš naujosios vietos. Kol bus statomas pastatas, Šiaurės rage stovės perkeltas laikinas kasų namelis.

Tiesa, bendrovė ketino pastatyti ir įrengti modernią bei patogią patalpą keleiviams, kurioje įsikurtų ir kasos, pardavusi senąjį pastatą Žvejų gatvėje. Tačiau prieš pusšimtį metų pastatyto namo, patenkančio į istorinę miesto teritoriją ir įsprausto į kultūrinio paveldo apribojimus, už 4,3 mln. litų niekas nepirko. Pernai gruodį surengti 2 aukcionai buvo nesėkmingi. D.Butvydas sako dar nežinantis, ką toliau daryti: sumažinus kainą skelbti dar vieną aukcioną ar ieškoti pirkėjo tiesioginių derybų būdu. Tai paaiškės tik sausio pabaigoje ar vasarį po valdybos posėdžio. Jis mano, kad naujas statinys negalės kainuoti brangiau už parduotą senąjį, nes priešingu atveju tektų kelti bilietų kainas. Pasak D.Butvydo, ES lėšos leistų nebranginti paslaugų. Šiuo metu kelto bilietas keleiviui kainuoja 2,90 lito, lengvajam automobiliui � 40 litų.

Jachtoms - lašas paramos

Jachtų uostelio operatorė įmonė "Klaipėdos laivų remontas" jau turi patvirtintą 3 mln. litų vertės infrastruktūros gerinimo projektą, kuriam 40 proc. lėšų skiria ES. Pernai prasidėję darbai truks trejus metus. Pasak įmonės vadovo Alvydo Butkaus, paramos intensyvumas nepateisino lūkesčių, tikėtasi gauti daugiau. "Šalia kruizinių laivų terminalo turi atsirasti kranto infrastruktūra (stebėjimo kameros, apšvietimas, degalinė), o jai reikia ir privačių, ir ES lėšų. Atplaukiančių pramoginių laivelių daugėja - 2009 metais uoste lankėsi 1800, pernai - 2221 laivelis. Daugėja ir burlaivių regatų, todėl mums vis daugiau reikia lėšų", - teigė A.Butkus.

Neaiški perspektyva laukia dar vieno numatomo statyti objekto - valčių prieplaukos. Darbai, tarp jų ir akvatorijos gilinimo, vertinami 30-40 mln. litų, todėl skirti dvigubai daugiau nei planuota anksčiau KVJUD iš savo lėšų nenumato.

Pasak KVJUD atstovo Artūro Drungilo, iki šiol tikrų turistinių jūrinių linijų Klaipėda neturi, nors ta kryptimi dirbama nuolat ir nuveikta nemažai. Tai rodo didėjantis turistų skaičius: 2010 metais į Klaipėdą atvyko 250 tūkst. keltų keleivių (be vairuotojų - 164 tūkst.) ir 25 tūkst. turistų kruiziniais laivais.

Tačiau šiai sričiai svarbi ne tik uosto infrastruktūra, bet ir socialinių paslaugų kokybė, kuri priklauso nuo miesto pasirengimo turistus priimti.

Šiuo metu silpniausiai atrodo kruizinio turizmo sritis. Pagal kruizinių keleivių skaičių Klaipėdos uostas užima tik 7 proc. trijų Baltijos valstybių rinkos, Ryga - 12 proc., Talinas - 81 procentą. Į Estijos sostinę kruiziniai laivai atplaukia vidutiniškai su 1369 keleiviais, į Rygą - su 915 keleivių, o į Klaipėdą - tik su 782 keleiviais. Pernai mūsų uoste lankėsi 45 laivai, atplukdę 35 201 keleivį. 2011 metų sezonui kol kas užregistruoti tik 37 įplaukiantys laivai. Geriausias Klaipėdai buvo 2007-ųjų sezonas - tuomet sulaukta 65 laivų su 36 866 turistais.

Pagal kultūrines galimybes Klaipėda nedrįsta orientuotis į Talino turistų statistiką, bet su Ryga ateityje tikisi konkuruoti. Įgyvendinus visus uosto statybų užmojus būtų galima sulaukti iki milijono laivais atplaukiančių turistų - triskart daugiau nei 2010 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"