TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsigaunanti laivyba bijo naujų kliūčių

2015 02 28 6:00
Barselonos uostas ryškiai atspindi laivybos tarp Šiaurės ir Pietų Europos pokyčius. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjunga ieško naujų instrumentų šalių narių pramonei išjudinti, nedarbui mažinti, tačiau nuogąstaujama, kad atėmus lėšų iš transporto paketo, žemyno makroekonomikai būtų labiau pakenkta nei padėta.

Pagal pernai lapkritį patvirtintą Europos Komisijos (EK) planą kartu su Europos investicijų banku steigiamas naujas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), apimantis 315 mlrd. eurų. Jis kelia transporto specialistų diskusijų, ar ES lėšų perskirstymas padės skatinti šalių narių ekonomiką. Europos jūrų uostų organizacija kartu su krovinių vežimo geležinkeliais asociacija bei dar keliomis transporto įmonių organizacijomis vasario viduryje išplatino atvirą laišką dėl EK pasiūlymo mažinti išlaidas transporto paketui. Reiškiamas susirūpinimas, kad taip bus pažeistos ankstesnės politikos nuostatos prioritetą teikti transporto infrastruktūrai, kuri sparčiausiai kuria pridėtinę vertę.

2015-2020 metų ES biudžetą dėl ESIF mažinant 8 mlrd. eurų (iki 23 mlrd. eurų), numatoma paimti 2,7 mlrd. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų projektų, skirtų kliūtims šalinti: didinti geležinkelių sąveiką, nutiesti trūkstamas kelių jungtis, gerinti tarpvalstybinius ruožus ir krovinių logistiką. Tokia ES politika gali neleisti įgyvendinti visų jau patvirtintų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros priemonių, apimančių 515 mlrd. eurų finansavimą iki 2020 metų.

Lietuva iš šio paketo prašo 365 mln. eurų geležinkelio „Rail Baltica“ projektui ir priemonėms jūrų transporto infrastruktūrai gerinti: Klaipėdos ir Šventosios uostams plėtoti. Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ ketvirtadienį pateikė EK bendrą paraišką dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo - pirmajam projekto įgyvendinimo etapui prašo apie 620 mln. eurų pagal programą CEF (angl. Connecting Europe Facility).

Sieros direktyva – ne visiems

Gegužės 21-22 dienomis Graikijos Pirėjo uoste ESPO rengia metinę konferenciją apie uostų vaidmenį įgyvendinant ES energetinio saugumo strategiją. Jos tema: „Nėra uostų – nėra energijos. Nėra energijos – nėra uostų“. Bus aptariama, kaip energetikos politika keičia transporto ir uostų pramonę, kaip pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių ir mažinti oro taršą.

Sparčiai uostuose įgyvendinami suskystintų gamtinių dujų terminalų projektai, kurių naujausias - Klaipėdoje, reikšmingi kaip šalių transportą stiprinanti grandis, tačiau EK ekologinės programos - nuo 2015 metų įsigaliojusi Sieros direktyva bei numatoma laivybos dekarbonizacija, mažo anglies dioksido kiekio technologijų taikymas, nuotekų priėmimas iš keleivinių laivų - kelia jūrų verslo bangas dėl nevienodų konkurencijos sąlygų.

Šiuo metu Baltijos ir Šiaurės jūros bei Lamanšo sąsiauris paskelbti sieros junginių išsiskyrimo kontrolės rajonais. Viduržemio jūros regione ekologiniai apribojimai įsigalios po kelerių metų. Šis pereinamasis laikotarpis pietiniams ES uostams suteikia stiprų prekybos pranašumą ir iniciatyvų šansą, kuris antru galu smogia šiauriniams uostams. Deklaruojama vieninga Europos laivybos sistema nuo šių metų pradžios buvo padalyta į ekonomiškai pigesnę ir brangesnę dalis ne pagal infrastruktūros kokybės lygį, o pagal geografinę vietą. Dėl to Baltijos uostų organizacijos atstovai kovo 18 dieną rinksis į konferenciją Gdanske aptarti pirmųjų sieros taisyklių taikymo padarinių ir galbūt priims apibendrinančią rezoliuciją.

Pietuose – krovinių antplūdis

Klaipėdos uosto delegacijai prieš keletą dienų viešint Ispanijos Barselonos uoste, jo laimėjimus pristatę specialistai neslėpė, kad Katalonijos ekonomikai milžinišką įtaką daro ne tik kruizinių keleivių srautas – 3,5 mln. per metus, bet ir prekyba, rekordus viršijantis pilnų eksporto ir importo konteinerių kiekis.

Ispanija pastaruoju metu tvirtai kopia iš finansinės duobės. Viduržemio jūros regiono prekyboje įsitvirtinęs Barselonos uostas (čia pereina 30 proc. visų regiono krovinių) 2015 metais planuoja pakilti į prieš krizę buvusį lygį – krauti 50 mln. tonų kaip 2007-2008 metais. Pernai apyvarta pasiekė 43,4 mln. tonų ir buvo 9 proc. didesnė nei 2013 metais. Dviejuose terminaluose konteinerių krauta 1,9 mln. standartinių vienetų (TEU), o perspektyva – ne mažiau kaip 5 mln. TEU. Iki 2020 metų numatoma įrengti naują tarptautinės kompanijos „Hutchison“ 3 mln. TEU pajėgumo BEST terminalą, kurio statybos jau vyksta.

„Mes keičiame savo savimonę ir strategiją“, - teigė šio uosto atstovas, skaidrėse rodydamas nubrėžtas krovinių transportavimo kryptis Prancūzijos ir Vokietijos link – iki pat Hamburgo. Atplukdyti krovinius iš Amerikos ir Azijos laivais į Barseloną ir gabenti juos aukštyn į Europą geležinkeliu ar autotransportu krovinių siuntėjams tapo finansiškai patraukliau, negu juos pristatyti laivais per šiaurinius žemyno uostus.

„Laivybos kompanijos jau pradėjo kelti konteinerių gabenimo tarifus. Gerai, kad dabar dėl kritusių naftos kainų pigesni laivų degalai. Vėliau, brangstant degalams, laivybos kompanijos taip pat turės didinti konteinerių gabenimo kainas. Šiandien tas antkainis gan nedidelis – nuo 50 iki 100 eurų vienam konteineriui. Bet kuo didesnis atstumo iki uosto spindulys – tuo didesnė konteinerio gabenimo kaina. Neabejotinai pietiniai uostai tuo pasinaudos, o Barselona jau naudojasi“, - apie rinkos pokyčius kalbėjo Klaipėdos uosto rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Tačiau lygindamas Klaipėdos ir Barselonos uostų apkrovimą jis pažymėjo, kad pagal skirtingą regionų gyventojų skaičių (Barselonoje ir apylinkėse gyvena 4,5 mln. žmonių- trečdaliu daugiau nei Lietuvoje) 36 mln. tonų krovinių apdorojantis mūsų uostas taip pat atrodo puikiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"