TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsigauti padės nuolaidos

2010 03 22 0:00
Vadinamiesiems dideliems autovežiams, tokiems kaip "Hoegh Delhi", kurie išplaukia nepilni, uosto rinkliavos bus mažesnės, negu iki šiol taikytos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vyriausybei pritarus, nuo kovo pradžios Klaipėdos uoste sumažintos rinkliavos trampiniams ir kruiziniams laivams suaktyvins laivybą, tačiau tokios nuolaidos rinkoje provokuoja dar stipresnį konkurentų atsaką.

Praėjusių metų pabaigoje ro-ro technikos gabentoja norvegų laivybos kompanija "Hoegh Autoliners" įtraukė Klaipėdos uostą į savo paslaugų tinklą. Netrukus vėl turėtume sulaukti įspūdingų matmenų motorlaivio "Hoegh Delhi", galbūt ir ne kartą šiais metais. Mat prieš pusmetį buvo kreiptasi į Susisiekimo ministeriją, vėliau - į Vyriausybę, kad be tvarkaraščio plaukiantys laivai su atsitiktiniais kroviniais ar didieji kruiziniai laineriai būtų skatinami rinktis Klaipėdos uostą antrą kartą, nes rinkliavų taisyklės numato lengvatą tik nuo trečio įplaukimo.

Mažinant - didėja

"Privalome lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir gretimų jūrų uostų kainų politiką, kad padidintume Klaipėdos uosto patrauklumą bei konkurencines galimybes. Neabejoju, kad sprendimas sumažinti rinkliavas padės pritraukti į Klaipėdą daugiau laivų ir duos ilgalaikį ekonominį efektą", - įtikintas ekonominių argumentų dėl nuolaidų būtinumo savo nuomonę Vyriausybei pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Pakeitus rinkliavų taisykles, 20 proc. nuolaidą pakartotinai per kalendorinius metus į Klaipėdą atplaukiantiems kruiziniams laivams numatoma taikyti nuo antro įplaukimo, o 50 proc. nuolaidą - ne nuo devinto, kaip buvo, o nuo ketvirto įplaukimo.

Atsižvelgiant į gretimų uostų patirtį, manoma, kad mažesnės rinkliavos gali paskatinti į Klaipėdą nuo 2011 metų plaukti dvigubai daugiau kruizinių laivų. Pernai jų lankėsi pusšimtis, šiemet laukiama tiek pat, nes kruizinės kompanijos maršrutus sudarinėja ne vėliau kaip prieš metus.

Mažesnes rinkliavas taip pat numatyta taikyti trampiniams krovininiams (ro-ro) ir krovininiams-keleiviniams (ro-pax) laivams, pritaikytiems ratinėms transporto priemonėms vežti bei trampiniams konteineriniams laivams. Tokie laivai aptarnauja vienkartines krovinių siuntas, dėl jų kaskart varžosi po keletą gretimų uostų.

Krovininiams laivams (ro-ro), įplaukiantiems į Klaipėdos uostą ne mažiau kaip du kartus per savaitę, rinkliavos mažinamos iki dydžio, taikomo ro-pax laivams.

Klaipėdos uosto atstovai įsitikinę, kad mūsų uostas turi didžiulį potencialą aptarnauti daugiau krovininės laivybos linijų ir galėtų būti sujungtas su Didžiosios Britanijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos uostais. Jau dabar ratinės transporto priemonės pagal krovos apimtis Klaipėdos uoste nusileidžia tik naftos produktams ir trąšoms. Per pirmus 2 metų mėnesius plukdyti 28 945 vienetai ratinės technikos, o tai - 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Susisiekimo ministerija atsižvelgė ir į kitą verslininkų pasiūlymą, kad vadinamiesiems dideliems autovežiams, tokiems kaip "Hoegh Delhi", kurie išplaukia nepilni, rinkliavos būtų mažesnės, negu iki šiol taikytos - 70-80 tūkst. eurų už įplaukimą.

Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) vadovas Vaidotas Šileika buvo įsitikinęs, kad nuolaidos užtikrintų bendradarbiavimo su kompanija "Hoegh Autoliners" perspektyvą.

Plukdo baltarusišką techniką

Praėjusią savaitę lankydamasis Venesueloje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė keletą sutarčių, kurios gali būti naudingos Klaipėdos uostui. Taip manyti verčia ankstesnių įvykių analogija. Po to, kai 2008 metais į Minską su vizitu atvyko Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir sutarė plėsti ekonominį bendradarbiavimą, per Klaipėdos uostą buvo pradėti gabenti į Karakasą baltarusiški traktoriai.

Agentūros "Interfax" žiniomis, Venesueloje pasirašyti dokumentai numato, kad Baltarusija statys automobilių MAZ ir traktorių MTZ gamyklas, kurioms skirs 55 mln. JAV dolerių investicijų. Be to, pasirašyta prekybos sutartis dėl 1,3 tūkst. vienetų kelių ir statybų technikos, kurios vertė - 199 mln. JAV dolerių. Taip pat Baltarusija I pusmetį tieks mašinas metalo laužui perdirbti ir kitokios paskirties už 20 mln. JAV dolerių.

V.Šileika sakė dar negirdėjęs apie naujus Baltarusijos ketinimus, tačiau mano, kad jie realūs, kaip ir ankstesnieji. "Šiuo metu terminale yra sukaupta 500 traktorių, jie šiomis dienomis laivu bus išgabenti į Venesuelą. Be to, yra kaupiama įvairaus tipo sunkvežimių MAZ partija (122 vnt.), kuri dviem laivais balandžio mėnesį bus išgabenta taip pat į Venesuelą. Mūsų įmonė aktyviai su partneriais dalyvauja visuose Baltarusijos sunkvežimių, ratinės technikos eksporto konkursuose ir tikimės, kad nemaža dalis jos bus išgabenta per mūsų terminalą. Tačiau konkurencija šiame sektoriuje labai aštri. Šis krovinys laukiamas visuose Baltijos uostuose ir Sankt Peterburge, todėl reikia nemažai pastangų, kad jį išlaikytume. Džiaugiamės, jog yra patvirtintos uosto rinkliavų nuolaidos laivams, kurie gabena šiuos krovinius. Manome, šis lauku priimtas sprendimas ne tik padės konkurencinėje kovoje su kitais uostais, bet ir papildys uosto direkcijos biudžetą, nes tokių laivų skaičius tikrai augs. Kol kas sunkoka prognozuoti, kiek tiksliai šiais metais terminalas kraus tokios technikos, tačiau tai gali būti dar keletas tūkstančių. Aktyviai dirbame ieškodami naujų klientų ir tikimės artimiausiu metu įgyvendinti specializuoto mašinų ir ratinės technikos terminalo įkūrimo planus", - LŽ sakė V.Šileika.

Daugėja ir konteinerių

Per sausį ir vasarį Klaipėdos uoste krauta 40 132 konteineriai (TEU). Palyginti su 2009 metų statistika, jų kiekis 2,7 proc. smuktelėjo. Tačiau vasario mėnuo, palyginti tuo pačiu mėnesiu pernai, rodo šiokį tokį atsigavimą.

Kiek lėtesni yra bendrovės "Klaipėdos Smeltė" konteinerių krovos tempai, o du trečdalius visų konteinerių uoste kraunantis KKT įžvelgia augimo tendenciją.

"Per 2 šių metų mėnesius mūsų terminalas perkrovė 27 556 TEU, o tai 3 proc. daugiau negu per atitinkamą pereitų metų laikotarpį. Importas kol kas neatsigauna, tačiau eksportas nemažėja ir net šiek tiek auga. Tačiau trūksta tuščių konteinerių, o tai riboja eksporto didinimą. Manome, kad konteinerių krova labiau nemažės, tačiau įspūdingų skaičių neprognozuojame. Tikimės apie 5 proc. augimo, o tai sudarytų apie 170 000-180 000 TEU apyvartą. Terminalas aptarnauja visas fiderines ir okeanines kompanijas, išskyrus MSC, kuri dirba tik per "Klaipėdos Smeltę", - teigė V.Šileika.

Pernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 247 982 TEU, užpernai, geriausiais uostui metais, - 373 263 TEU.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"