TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsikratyti laivų skenduolių nepigu

2010 09 27 0:00
Laivų kapinės - dabar beveik nematomas sovietmečio palikimas, nes iš vandens iškilusias laivų dalis metalo rinkėjai seniai nupjaustė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prireikė net kelerių metų, kad Aplinkos ministerija papildytų Europos Sąjungos (ES) paramos skirstymo taisykles punktu apie uosto akvatoriją, o Klaipėdos savivaldybė iš rezervinių projektų archyvo galėtų ištraukti laivų kapinių valymą.

Klaipėdos miesto taryba ieško galimybių iš dalies finansuoti projektą "Kuršių marių akvatorijos prie Ledų rago ("Laivų kapinių") išvalymas". Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, jau pritarę rengiamam sprendimo projektui, neabejoja, kad ir kiti uostamiesčio politikai neprieštaraus, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teiktų paraišką ES finansinei paramai gauti. Iš biudžeto projektui reikia skirti 2,39 mln. litų, o jis visas vertinamas 8,4 mln. litų.

Siūlė užpilti dumblu.

Laivų kapinių išvalymo idėja, kaip ir dauguma kitų aplinkos projektų, skinasi kelią ilgai ir per kliūtis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), vykdydama Pasaulio banko reikalavimus, 2002 metais ieškojo vietos užteršto dokų dumblo aikštelei įrengti. Tarptautinį aikštelės statybos pagrindimo ir poveikio aplinkai vertinimo konkursą tąkart laimėjusios Belgijos įmonės, pasitelkusios Lietuvos mokslininkus, kaip vieną iš penkių vietų numatė Smiltynės pakrantės įlanką už Ledų rago. Kalbėta, kad užvertus laivų liekanas dumblu ir žemių kalną apželdinus, jis neišsiskirtų iš kraštovaizdžio. Tačiau tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Tuomet savivaldybė garsiau prakalbo apie tai, kad nuo pokario toje įlankoje skandinti seni laivai turėtų būtų ištraukti. Kadangi tai - uosto veiklos pasekmė, manyta, jog išvalyti Laivų kapines privalo KVJUD. Bet šios institucijos interesas neapima 30 metrų akvatorijos ruožo išilgai Smiltynės pakrantės, todėl finansuoti tokių darbų, kaip LŽ sakė KVJUD atstovai, įstatymas neleidžia.

Prasidėjus europinių projektų vajui į jį įsitraukė ir Klaipėdos savivaldybė. Ji dalyvavo tarptautiniame projekte "Vandens turizmo infrastruktūros plėtra Kuršių mariose" ir parengė programą, kaip panaudoti laivų kapines turizmui. Pagal ją šioje vietoje turėjo atsirasti jachtų ir valčių prieplauka, o ant kranto - buriavimo mokykla. Ketinta įrengti ir nuskendusių laivų ekspoziciją, atrakcionus.

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prieštaravo ir tokiai idėjai. Ji nurodė, kad naujų statinių šalia Lapnugario kraštovaizdžio draustinio negali būti. Tiesa, vėliau parko direkcijos pozicija sušvelnėjo. Galimybė toje vietoje įrengti mažą jachtų uostą bendrajame plane buvo numatyta.

2006 metais, iš Finansų ministerijos gavus apie 100 tūkst. litų, užsakytas tyrimas, kaip tą vietą išvalyti. Įlankos gylis siekia apie metrą, o įrengiant jachtų uostą jį reikėtų pagilinti iki 4 metrų. Kapinyno valymo darbų technologijos aprašą parengė Klaipėdos bendrovė "Hidrosfera".

Valant įlanką žemsiurbe reikės iškasti apie 19 tūkst. kubinių metrų dumblo, o nuolaužas iškelti kranu. Spėjama, kad kapinyne nuskandinta apie 30 laivų, ten gali būti pusantro tūkstančio tonų metalo. Vandens paviršiuje buvusios laivų dalys per pastaruosius keliolika metų nupjaustytos metalo rinkėjų.

Netiko metodika

Atlikus laivų kapinių valymo studiją, tikėtasi iškart teikti paraišką darbams finansuoti. Tačiau pasirodė, kad Aplinkos ministerijos apraše, kuriuo vadovaujamasi atrenkant projektus pagal priemonę "Vandens telkinių būklės gerinimas", sąvokos "akvatorija" nėra.

Klaipėdos savivaldybė "Hidrosferos" tyrimą padėjo į archyvą. Bet uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, neapsikentęs dėl tokio valdininkų delsimo, prieš metus paragino ministrą Gediminą Kazlauską kuo greičiau keisti projektų finansavimo taisykles.

Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė aiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siūlymą Aplinkos ministerijai skirti laivų kapinių projektui ES lėšų šiemet pateikė Klaipėdos regiono plėtros tarybos kvietimu, nes vandens telkiniams valyti yra likę nepanaudotų lėšų. Šios ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra rugpjūčio mėnesį informavo savivaldybę, kad laivų kapinių išvalymas įtrauktas į Klaipėdos regiono projektų, siūlomų finansuoti pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, sąrašą, ir nurodė pateikti paraišką iki spalio 1 dienos. E.Jurkevičienės teigimu, be ES paramos tokio didelio masto projektas negalėtų būti įgyvendintas dėl lėšų stokos. Kiek kainuotų įrengti uostelio infrastruktūrą, kol kas niekas neskaičiuoja. Anksčiau minėta, kad reikėtų 30 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"