TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsinaujinančiai energetikai - nauji rėmai

2013 02 22 6:01
Mažų saulės elektrinių neapsimokės statyti ir gaminti elektrą už supirkimo tarifą, kuris galės būti keičiamas keturis kartus per metus. / LŽ archyvo nuotrauka

Šiandien Kainų komisija planuoja patvirtinti naują elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodiką. Naujos sąlygos dar labiau apsunkins saulės, vėjo ir kitų jėgainių plėtrą.

Nuo šiol Kainų komisija perteklinės elektros energijos supirkimo tarifus ir maksimalius tarifus nustatys bei patvirtins ne kas pusmetį ar metus, o kas ketvirtį, bet ne vėliau kaip 30 dienų iki jų įsigaliojimo.

Atsisakoma elektrinių diferenciacijos ribos pagal elektrinių įrengtąją galią iki 30 kilovatų (kW). Nuo šiol mažosiomis jėgainėmis bus vadinamos elektrinės, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kWh.

Tarifai - tik nuo veiklos pradžios

Naujoji metodika nebepalieka galimybės vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių plėtotojams užsitikrinti fiksuotą elektros energijos supirkimo tarifą 12 metų, nepriklausomai nuo to, ar elektrinė pastatyta, ar ne. Kai kurie gamintojai tokia tvarka naudojosi laukdami, kol atpigs reikalinga įranga, siekdami mažesnių investicijų.

Nuo šiol perteklinės elektros energijos supirkimo tarifas turėtų būti pradedamas skaičiuoti tik nuo gamybos leidimo išdavimo dienos. 12 metų laikotarpis, per kurį gamintojui gali būti taikomas aukštesnis nei rinkoje tarifas, išlieka, tačiau jį kaip perteklinės elektros energijos supirkimo tarifą keturis kartus per metus patvirtins Kainų komisija, arba jis bus nustatomas Kainų komisijos organizuojamame skatinimo kvotų ir fiksuotų tarifų aukcione.

Kainų komisija keičia technologinio pajėgumo koeficientus ir tikslina investuotino kapitalo apimtį elektros energijos jėgainei prijungti prie operatoriaus tinklų. Be to, numatomas balansavimo paslaugos priedo nustatymas prie taikomo fiksuoto tarifo dydžio.

"Jėgainės iki 10-30 kW galios tinkamos nebent individualiems ar daugiabučiams namams, tačiau jų įranga brangi ir Lietuvos sąlygomis praktiškai neatsipirktų", - sakė S.Pikšrys.

Neskatina naujų jėgainių plėtros

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas būsimus pakeitimus LŽ įvardijo kaip "gryną barbarizmą". Jo nuomone, pradėjus taikyti naują tarifų metodiką, saulės elektrinių plėtra visiškai sustos. Mažų elektrinių tiesiog neapsimokės statyti ir gaminti elektrą už supirkimo tarifą, kuris galės būti keičiamas keturis kartus per metus.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys teigė, kad pradėjus taikyti naują tarifų metodiką mažės supirkimo tarifo santykis tarp mažų (nuo 10 iki 350 kW) ir didelių (nuo 350 kW) vėjo jėgainių. "Tarkime, anksčiau, kai iš didelių jėgainių elektra buvo superkama po 28 ct/kWh, o iš mažų - po 36 ct/kWh, skirtumas tarp dviejų tarifų buvo 8 ct/kWh, dabar jis bus mažesnis. Todėl mažoms jėgainėms sąlygos suprastės - viršutinė tarifo riba sumažės. Jau ir dabar jų statyti be struktūrinės paramos neapsimoka, nes investicija didelė, o atsipirkimo terminas labai ilgas. Stato nebent pavieniai ūkininkai iš entuziazmo", - pastebėjo S.Pikšrys.

Visiškai mažų (iki 10 kW) įrengtosios galios vėjo jėgainių, pasak jo, Lietuvoje ir iki šiol beveik nebuvo statoma. "Į mažos jėgainės kilovatą investicijos santykinai yra didesnės negu į didelės. Be to, jų ir ekonominė nauda mažesnė, todėl paramos joms reikia daugiau. Jėgainės iki 10-30 kW galios tinkamos nebent individualiems ar daugiabučiams namams, tačiau jų įranga brangi ir Lietuvos sąlygomis praktiškai neatsipirktų", - sakė S.Pikšrys.

Naujoje metodikoje S.Pikšrys pasigenda ir diferenciacijos tarp naujų bei senų technologijų skatinimo. "Mūsų įsitikinimu, senos technologijos (Vakarų šalyse 10-20 metų veikusi įranga) naudojimas neturėtų būti skatinamas nei per tarifą, nei per investiciją. Tuo metu Lietuvoje iš 54 veikiančių iki 205-350 kW instaliuotos galios vėjo elektrinių tik 11 yra naujos, o visos kitos panaudotos", - teigė jis.

S.Pikšrio nuomone, tarifų nustatymo metodikoje senoms technologijoms turėtų būti įvestas kitas technologinio pajėgumo ar specialus technologinio regreso koeficientas. S.Pikšrio teigimu, viename Kainų komisijos organizuotų aukcionų iš 88 dalyvių tik 14 ketino statyti naujus įrengimus.

Komentaras

Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė: "Pagal naujai priimtą AIE įstatymo pakeitimą, saulės elektrinėms iki 10 kW taikoma supaprastinta tvarka, tai yra nereikalingas leidimas plėtrai bei keliami mažesni reikalavimai išduodant leidimą gamybai. Saulės elektrinių galia sumažinta atsižvelgiant į vidutines vieno namų ūkio elektros energijos sąnaudas. Visiems gamintojams, kuriems jau yra išduoti leidimai gamybai, niekas nesikeičia ir galioja 12 metų skatinimo laikotarpis pagal nustatytą skatinimo tarifą. Gamintojams, kuriems išduoti leidimai plėtrai - išskyrus leidimus plėtrai iki AIE įstatymo įsigaliojimo, tai yra 2011 m. balandžio 24 d., jų leidimai plėtrai galioja iki šių metų liepos 1 d. su galimybe pratęsti 7 mėnesiams, jeigu investuota daugiau nei 50 proc. lėšų. Šiuo atveju jiems galios 12 metų skatinimo laikotarpis ir skatinimo tarifas nustatomas tada, kai gaunamas leidimas gamybai. VKEKK nustatinės skatinimo tarifą kas ketvirtį."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"