TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsinaujinančios energetikos plėtrai prireiktų ir naujų elektros gamybos šaltinių

2014 09 04 10:49
LŽ archyvo nuotrauka

Apskaičiuota, kad per ateinančius 15 metų Lietuva galėtų išplėsti energetikos ūkį taip, kad nuo 24 iki 35 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Tai išsiaiškino Kauno technologijos universiteto ekspertai, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ užsakymu išnagrinėję galimus atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje iki 2030 metų. Konkretus plėtros scenarijus turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į valstybės tarptautinius įsipareigojimus dėl šiltnamio efekto mažinimo, taip pat į reikiamas susijusias investicijas.

Anot studijos rengėjų, didžiausias atsinaujinančios energijos išteklių plėtros galimybes turėtų vėjo ir biokuro elektrinės. Prognozuojama, kad ateityje būtent šios rūšies generatoriai galėtų gaminti apie 90 proc. elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

Pasak "Litgrid" pranešimo spaudai, daugiausia dėmesio skyrę vėjo energetikos potencialui, mokslininkai išanalizavo, kokią įtaką elektros energetikos sistemos darbui turėtų vėjo parkų plėtra, kaip ir kur reikėtų plėsti perdavimo tinklą, jei būtų nuspręsta didinti iš vėjo gaminamos elektros kiekį.

Pagal šiuo metu vėjo parkų plėtrai išduotus leidimus ir įstatymų nuostatas, iki 2020 m. Lietuvoje bus integruota 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių. Mokslininkai nustatė, kad iki 2030 m. Lietuvoje galima būtų prijungti dar 500 MW vėjo jėgainių galių, tad bendra galia siektų 1000 MW.

„Nusprendus didinti elektros gamybą vėjo jėgainėse, papildomų lėšų reikėtų perdavimo tinklo, prie kurio jungiamos vėjo turbinos, plėtrai. Tačiau, svarbiausia, jog reikšmingas sumas reiktų investuoti į naujų elektrinių statybą, kad būtų užtikrinti vėjo gamybai subalansuoti reikalingi elektros energijos rezervai“, – studijos rezultatus reziumavo Daivis Virbickas.

Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo iki 2030 m. galimybių studijoje aptartas ir jūrinių vėjo parkų prijungimas prie tinklo. Tačiau akcentuojama, kad statyti vėjo jėgaines Baltijos jūroje būtų įmanoma tik išplėtus elektros perdavimo tinklą, be to tokioms galimybėms ištirti bei ekonomiškai įvertinti turėtų būti atlikta išsamesnė studija.

Ekspertų vertinimu, Vakarų Lietuvoje naujų vėjo elektrinių prijungimo prie 110 kV elektros perdavimo tinklo galimybės jau išnaudotos. Naujas vėjo jėgaines būtų galima jungti prie 330 kV tinklo, tačiau bendra čia jungiamų vėjo parkų suma negali viršyti 240 MW.

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybių studija pristatyta energetikų bendruomenei, verslo ir mokslo atstovams bei Energetikos ministerijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"