TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsinaujinantys ištekliai vėl stumiami į kampą

2010 06 21 0:00
Verslininkų teigimu, gyventojai nuolat klaidinami, kad iš vėjo pagaminta elektra kainuoja gerokai brangiau nei bendrovių, naudojančių gamtines dujas elektrai gaminti.
LŽ archyvo nuotrauka

Energetikos ministerija paruošė naują apynasrį atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai. Pusantrų metų kruopščiai kurtas įstatymo projektas liko bevertis, o skubotai parengtas šio projekto įstatymo lydimasis aktas yra palankiausias gamtines dujas pleškinančioms bendrovėms. Mat gali nelikti jokios ilgalaikės garantijos dėl investicijų į atsinaujinančius išteklius skatinimo.

Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) srities atstovai tvirtina, kad Energetikos ministerijos parengtas įstatymo lydimasis aktas absoliučiai prieštarauja pusantrų metų specialiai suburtos Seimo darbo grupės rengtam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui ir kitiems teisės aktams. Iki šiol Lietuvoje nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų atsinaujinančios energetikos rinką. Darbo grupės paruoštas įstatymo projektas dar šį pavasarį buvo pateiktas svarstyti Seimui. Dėl jo apsispręsti planuota gegužės pabaigoje.

Dabar Energetikos ministerija ragina tobulinti Seimo darbo grupės parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą. Ministerija siūlo panaikinti projekto nuostatas, kad iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija būtų superkama už fiksuotą tarifą. Trečiadienį per posėdį Vyriausybė svarstė šį klausimą ir, pasak Ministro pirmininko spaudos tarnybos atstovų, pritarė jam. Bet Energetikos ministerijai teks patikslinti nutarimo projektą pagal kitų ministerijų pastabas.

Energetikų teigimu, Vyriausybės rengiamas naujasis AIE naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo aprašas, turintis pasirodyti iki liepos 1 dienos, labiau žlugdytų, o ne skatintų atsinaujinančią energetiką. Jame įtvirtintos naujos biurokratinės procedūros, nepriimtinos skatinimo schemos, konkurencija tarp žaliosios energetikos gamintojų ir neskaidri kvotų skirstymo sistema. Verslininkai įsitikinę, kad elektros tinklų bendrovės priešinasi pertvarkai ir nenori įsileisti atsinaujinančių išteklių energetikos į rinką. Anot jų, Energetikos ministerija visas studijas užsako ne pati, o per elektros tinklų bendroves. Samdomi advokatai, teisininkai ir kiti specialistai rengia įstatymų bazes, tinkamas tik monopolininkams.

LŽ primena, kad ateinančiais metais baigiasi ir Nacionalinės energetikos strategijos galiojimo laikas, nors ji, pasak Valstybės kontrolės atlikto audito, ir taip neatitinka šių dienų ekonominių realijų. O naujos strategijos dar nė nekuriama.

AIE fronte nieko nauja

Kaip LŽ pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys, Energetikos ministerijos parengtas įstatymo lydimasis aktas radikaliai prieštarauja AIE įstatymo projekto nuostatoms, o pirmiausia - neatitinka šiandienos įstatymų bazės. Jo žodžiais, šis dokumentas konkuruoja su pačiais įstatymais ir net pakeičia kai kurias jų normas. Be to, įstatymų lydimieji aktai, ir Teisingumo ministerijos teigimu, negali būti rengiami nepriėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą reglamentuojančio įstatymo.

"Kyla klausimas, kodėl pusantrų metų darbo grupės rengtas AIE įstatymo projektas nebetinka (į darbo grupę buvo įtraukti ir aukšti Energetikos ministerijos pareigūnai - aut.). Staiga atsiranda įstatymo lydimasis aktas, kuris yra priešingas rengtam projektui. Ir tai daro pati Energetikos ministerija", - stebėjosi P.Ralys.

Esą didžiausia bėda - elektros tinklų bendrovių nenoras vykdyti savo pareigas: sudaryti galimybes prisijungti prie jų tinklų vėjo elektrinėms. P.Ralys pabrėžė, kad įžvelgiamas absoliutus siekis kontroliuoti šią veiklą, nesuteikiant realios galimybės ir aiškumo dėl prisijungimo prie elektros tinklų situacijos. "Jeigu yra noras gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, tam privalo būti sudaromos ir sąlygos. Dabar tai bandoma riboti įvairiais papildomais reikalavimais - neva nepakankamu elektros tinklų galingumu, skirstant į zonas, ir panašiais dalykais", - dėstė jis.

P.Ralio nuomone, ministerijos siūlomame projekte aiškiai matyti siekis palikti senus termofikacinius įrenginius, kurie šiandien yra gana brangūs - jų pagaminta elektros energija kainuoja tiek pat, kiek ir pagaminta vėjo elektrinių. Argumentuojama, esą termofikacinės elektrinės patikimos, o AEI neva išbalansuos visą energetikos sistemą. "Čia arba naujų energetikos srityje dirbančių asmenų nesusigaudymas, arba nenoras tvarkyti vidaus energetikos tinklų", - konstatavo pašnekovas.

Investuotojus atbaidys neaiški perspektyva

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys LŽ kalbėjo, kad išanalizavęs įstatymo lydimojo akto projektą įžvelgė atsinaujinančios energetikos plėtrai grėsmių, kurios iš esmės apsunkins ir verslininkų padėtį, ir investicijų plėtrą. Jis pažymėjo, jog šiais metais toje srityje suplanuotos maždaug 500 mln. litų investicijos. "Vieno megavato vėjo elektrinės kaina siekia apie 2 mln. eurų, taigi paprastas 10 megavatų vėjo elektrinių parkas atsieis maždaug 20 mln. eurų. Planuojama instaliuoti apie 80 megavatų galios vėjo elektrinių, bet jeigu sąlygos bus šitaip sunkinamos, vargu ar investuotojai norės tai daryti", - samprotavo S.Pikšrys.

Energetikos ministerijos pasiteisinimas dėl atsiradusio įstatymo lydimojo akto Vėjo elektrinių asociacijos direktoriui atrodo nerimtas. Esą ministerija turi suderinti visų interesus, o Lietuvoje, jų nuomone, efektyviausia plėtoti bioenergetiką. Iš vėjo pagaminta energija gali būti antra pagal svarbą, tuo metu saulė, geotermija ar hidroenergetika apskritai lieka kone paskutinėje vietoje. "Einama prie to, kad palankiausios sąlygos bus biokurui, o visos kitos AIE - stabdomos. Rengiant įstatymo projektą pradinė nuostata buvo iš viso neriboti atsinaujinančios energetikos plėtros, kad atitiktų ES reikalavimą. Ir visa darbo grupė su tuo sutiko", - pridūrė asociacijos vadovas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vykdomasis direktorius Lauras Melnikas taip pat neabejojo, kad šiuo įstatymo lydimuoju aktu valdžia stabdys atsinaujinančios energetikos plėtrą. Anot jo, vėjo ir saulės ištekliams kliudys aukciono pagrindu skelbiami konkursai. "Energetikos instituto pateiktas tyrimas taip pat keistai koreliuojasi su įstatymo lydimuoju aktu. Kyla tokių klausimų, kodėl biokuras, o ne vėjas, saulė ar hidroenergetika?" - svarstė jis.

P.Ralys įsitikinęs, kad negalima aklai teigti, jog tik biokuras yra efektyviausias, nes turime daug miškų. "Juk elektros energijos gamybos srityje tiek Vokietija, tiek kitos valstybės vienodai propaguoja ir vėjo, saulės, ir kitus energetikos šaltinius. Lietuvos elektrinės pagaminta kilovatvalandė elektros šiandien kainuoja 29,31 cento, iš jų net apie 23 centus sumokama už gamtines dujas, perkamas iš "Gazprom". O vėjo pagamintos elektros supirkimo kaina yra apie 30 centų, - dėstė jis. - Ir kai aiškinama, kad šiandien vienintelė Lietuvos elektrinė gelbsti mus, gamindama elektrą, ir mes be jos negalime plėsti AIE gamybos, tada visiškai nesuprantama nei Energetikos ministerijos ekonominė pozicija, nei tikslai, nei norai. Atominė elektrinė - tolima perspektyva, dar gerus 10 metų iki jos pastatymo reikia kaip nors išgyventi."

Kaina priklausys nuo aukciono dalyvių

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis LŽ tikino, kad AIE naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo projektas yra parengtas Energetikos ministerijai įgyvendinant Vyriausybės 2008-2012 metų programos priemones. "Kadangi šiuo metu svarbūs įstatymo lydimojo akto klausimai nėra sureguliuoti galiojančiuose teisės aktuose, tai lemia teisinio reguliavimo neaiškumą ir neapibrėžtumą bei susijusių teisinių santykių dalyvių netikrumą", - pripažino jis.

Pasak K.Jauniškio, aprašas AIE plėtros neriboja, o numato skatinimo priemones ir skatinimo tvarką kiekvienai iš atsinaujinančių išteklių rūšių. Esą nustatyta tvarka ir sąlygomis skatinama elektros energijos gamyba vėjo, saulės elektrinėse, biomasės ir geoterminėse elektrinėse bei ne didesnės kaip 10 MW įrengtos galios hidroelektrinėse.

"Skatinimo kryptis ir apimtį nustato valstybė, atsižvelgdama į ekonominę ir teisinę aplinką, nes toks skatinimas nulemia energijos kainos vartotojams didėjimą. AIE plėtra gali būti vykdoma ir komerciniais pagrindais. Aprašas to neriboja. Taigi elektrinės, kurioms netaikomos skatinimo priemonės, taip pat gali būti statomos teisės aktų nustatyta tvarka, suderinus su operatoriumi prijungimo prie elektros tinklų ir kitas sąlygas", - aiškino ministro patarėjas.

K.Jauniškis pažymėjo, kad elektros supirkimo kaina iš AIE priklausys tik nuo pačių aukciono dalyvių, kurie siūlys pageidaujamą priedą prie elektros energijos rinkos kainos, o jo dydį galės apskaičiuoti patys, įvertinę, kaip atsipirks planuojamos investicijos. "Didžiausią galimą priedo vertę kalendoriniams metams nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Taigi viršutinę jos ribą nustatys nepriklausomas reguliatorius - VKEKK, o mažiausia kaina priklausys nuo konkurencijos tarp aukciono dalyvių. Kitoms atsinaujinančių išteklių rūšių ir vėjo elektrinėms iki 250 kW užtikrinama VKEKK reguliuojama pardavimo kaina", - sakė jis.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos kuro ir energijos sunaudojimo struktūra 2009 metais buvo tokia: 30,3 proc. - atominės energijos, 29,3 proc. - naftos produktų, 25,6 proc. -gamtinių dujų, 12,9 proc. - vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių bei 1,9 proc. akmens anglių ir kokso.

Lietuva importuoja pagrindinius kuro išteklius: gamtines dujas, naftą, akmens anglis. Pernai, palyginti su 2008 metais, kuro buvo importuota 10,2 proc. mažiau, gamtinių dujų - 12,4, akmens anglių - net 43,8 proc. mažiau nei 2008-aisiais.

2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, šalyje sunaudota 3 proc. daugiau atsinaujinančios energijos. Pernai šios energijos išteklių dalis sudarė 10,3 proc. visos sunaudotos energijos.

Viena sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Jose pernai, palyginti su 2008 metais, buvo pagaminta 20,2 proc. daugiau elektros energijos, tačiau tai sudarė tik 1 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos.

Energetikos ministerijos duomenimis, iki 2020 metų valstybė įsipareigojo supirkti elektrą iš 285 megavatų bendros galios vėjo elektrinių. Tačiau iki 2009 metų pabaigos Lietuvoje įrengta tik apie 100 MW galios vėjo elektrinių.

Lietuvos energetikos instituto su Kauno technologijos universiteto mokslininkais parengtos studijos vertinimais, jeigu bus įrengtos visos planuojamos tarptautinės elektros jungtys ir elektros suvartojimas augs, apie 2016-2020 metus Lietuvoje galės būti pastatyta 473 MW galios vėjo elektrinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"