TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsinaujinantys šaltiniai - ne tik malkų stirta

2012 06 21 7:52

Laisva valia pati tvarkyti savo energetiką Lietuva galėtų tik diversifikavusi energijos tiekimą bei skatindama naudoti šalies teritorijoje esančius atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip mano energetikos specialistai ir mokslininkai.

Nėra didelio skirtumo, ką importuoti - pirminius energijos šaltinius, iš kurių gaminame elektros energiją, ar pinigus, už kuriuos būtų statoma nauja branduolinė jėgainė. Ir vienos, ir kitos išlaidos bus įskaičiuotos į elektros energijos kainą, kurią sumokės vartotojai. Taip "Lietuvos žinioms" teigė Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.

"Dabar apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę girdime labai daug neteisingų spekuliacijų, o kartais ir atviro melo", - mano jis.

Pasak akademiko, užuot tuščiai kalbėję apie energetinę nepriklausomybę, energijos ūkio planuotojai turėtų galvoti, kaip vartotojams patiekti kuo pigiausią elektros energiją, ir pasiekti, kad ji būtų tiekiama saugiai ir patikimai - kad nutrūkus vienam šaltiniui būtų kuo jį pakeisti.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius mano, kad dėl lėtos atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros, kuri vienintelė, eksperto vertinimu, gali užtikrinti realią šalies energetinę nepriklausomybę, didžiausia kaltė tenka Energetikos ministerijai. Ši pastaruosius trejus metus esą visą dėmesį sukoncentravo į strateginių projektų įgyvendinimą.

Importas nėra blogis

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis pernai siekė 79,0 proc. ir gerokai viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Energetinės priklausomybės rodiklis signalizuoja, kiek šalis, tenkindama savo energetinius poreikius, yra priklausoma nuo importo.

Pernai didėjo beveik visų energijos išteklių importas, bet labiausiai - elektros. Gamtinių dujų importuota - 9,7 proc., akmens anglių - 23,6 proc., elektros energijos - 23,8 proc. daugiau nei 2010 metais.

"Kai eksploatavome Ignalinos atominę jėgainę, elektrą ne importavome, o eksportavome. Šią elektrinę uždarius, likusių jėgainių galios - Elektrėnuose ir kitur krašte - pakanka, kad galėtume pasigaminti 100 proc. šaliai būtinos elektros energijos. Bet jos gamina elektrą iš importinės žaliavos - branduolinio kuro, dujų ar anglių. O tikrąją energetinę nepriklausomybę gali užtikrinti tik atsinaujinantys šaltiniai, tai yra tie, kurie yra pačios Lietuvos teritorijoje", - LŽ tvirtino akademikas J.Vilemas.

Anot jo, Lietuvoje labai daug spekuliuojama įvairiais terminais, nors gąsdinti žmonių nereikėtų. "Turime tik džiaugtis, kad gegužės mėnesį importavome 90 proc. elektros energijos. Ją importavome todėl, kad ji kitose rinkose pigesnė. Daug brangiau būtų importuoti dujas ir patiems pasigaminti elektros. Reta valstybė turi galimybę importuoti tokią pigią elektrą, nes neturi reikiamos galios elektros perdavimo linijų, o Lietuva turi", - aiškino J.Vilemas.

Akademiko nuomone, vartotojams svarbiausia - gauti pigią elektros energiją. "Ne tik vartotojams - valstybei svarbu pasiekti, kad galutinis produktas būtų pigiausias", - mano J.Vilemas.

Kapitalas problemos neišspręstų

Akademikas nesutinka, kad neigiamą elektros eksporto ir importo balansą ištaisytų planuojama statyti atominė jėgainė, kuri kaip pirminį šaltinį naudotų gana pigų branduolinį kurą. "Taip, šis kuras pigesnis, bet, kad pastatytume tą jėgainę, kuri galėtų naudoti uraną, reikia importuoti labai daug kapitalo. Mes neturime pinigų, - įsitikinęs J.Vilemas. - Melu tas projektas grindžiamas. Yra didelis melas, kai pasakoma, kad pastačius atominę elektrinę (AE) visi pinigai liks Lietuvoje. Už kokius pinigus statoma AE? Už paskolintus, tai yra importuotus, pinigus ir juos visus ateityje reikės grąžinti. AE atsipirkimo laikas yra mažiausiai 20-25 metai. Tai yra tiek metų turėsime iš elektros vartotojų surinktus pinigus atiduoti bankams, kurie juos dabar paskolins. Žinoma, taip pat reikės išvežti ir pinigus, kuriais mokėsime už uraną, bet šios išlaidos nėra didelės", - teigė J.Vilemas.

Energetikos ministerijos duomenimis, bendros investicinės Visagino AE projekto išlaidos statybų metu turėtų būti 5 mlrd. eurų (2010 m. realiomis kainomis), arba 17 mlrd. litų. Lietuvai tektų beveik 6 mlrd. litų. bendros investicijų sumos, iš jų apie 3-4 mlrd. litų skolintųsi Visagino AE, kuri valdytų apie 34 proc. būsimos įmonės akcijų. Strateginė investuotoja Japonijos korporacija "Hitachi" turėtų valdyti 20 proc., Latvija - 20 proc., Estija - 22 proc. Visagino AE akcijų. Numatoma statybos pradžia - 2015 metai. Planuojama komercinės veiklos pradžia - 2020-2022 metais.

Seimas šią savaitę svarsto įstatymų projektus dėl ketinamos statyti AE.

Užgožia strateginiai projektai

Lietuvoje palyginti lėtai įsibėgėja atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti. Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais 86,5 proc. visų atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų sudarė malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos, 4,4 proc. - biodegalai, 3,9 - hidroenergija, 3,8 - vėjo energija, 1,1 - biodujos, 0,3 proc. - geoterminė energija.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius M.Nagevičius mano, jog pagrindinė lėtos atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros kaltininkė - Energetikos ministerija. "Visas ministerijos, turinčios kuruoti šią sritį, dėmesys pastaruosius trejus metus sukoncentruotas į strateginių projektų įgyvendinimą. Atsinaujinančios energetikos plėtra nėra laikoma prioritetu. Tik tuo galima paaiškinti, kodėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kurie pagal įstatymą turėjo būti parengti per du su puse mėnesio, neparengiami jau daugiau nei metai", - stebisi ekspertas.

Jo nuomone, dabartiniai energetikos plėtros strategai netgi formuoja nuomonę, kad atsinaujinanti energetika yra itin brangi, kad ją sau leisti gali tik labai turtingos šalys. "Lietuvoje požiūris į atsinaujinančią energetiką yra blogiausias, palyginti su visomis ES šalimis, ir toliau daroma viskas, kad šis požiūris nepasikeistų. Formuojama nuomonė, kad elektros kainą neva didina būtent atsinaujinančios energetikos plėtra. Tuo metu elektros energijos kainos struktūroje atsinaujinančios energetikos rėmimas sudaro tik 1,2 cento už kilovatvalandę", - aiškino M.Nagevičius.

Pasak jo, Lietuva beveik visiškai neišnaudoja galimybės panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas atsinaujinančios energetikos plėtrai, o valstybės politika skatinant efektyviau vartoti energiją primena nepavykusią pastatų renovacijos programą.

"Juk egzistuoja daugybė mechanizmų, taikomų skirtingose ES šalyse, kaip įpareigoti energijos tiekėjus pačius finansuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus. Apie tai Lietuvoje niekas net nekalba. Tokiame kontekste labai keistai skamba nuolatinis gąsdinimas priklausomybe nuo Rusijos energetinių išteklių importo, kai mes patys darome viską, kad artimiausiu metu tas importas nemažėtų", - sakė V.Nagevičius.

Perspektyva kogeneracinėms elektrinėms

Akademikas J.Vilemas mano, jog nutiesus elektros perdavimo linijas į Švediją ir Lenkiją, Lietuva turės visas galimybes apsisaugoti nuo galimų elektros importo sutrikimų. "Dabar turime puikias galimybes importuoti elektros energiją iš Rytų. Bet jeigu kas nors ten atsitiktų, galėtume elektrą pirkti iš Vakarų. Lietuvoje bus tikrai laisva elektros energijos rinka", - įsitikinęs J.Vilemas.

Akademikas vertina ir krašte turimą elektros gamybos iš gamtinių dujų potencialą. "Dujos ateityje turėtų tikrai atpigti - pinga nafta, pigs ir dujos. Tad palyginti pigią elektros energiją galės gaminti naujas 455 megavatų kombinuoto ciklo dujų turbinos blokas Elektrėnuose. Termofikacines elektrines Vilniuje ir Kaune vis tiek turėsime "užkurti" ir gaminti elektrą, nesvarbu, kokį kurą jos kūrens. Juk Vilnių ir Kauną šildyti reikės", - primena J.Vilemas.

Akademiko nuomone, Lietuvai nereikėtų nurašyti gamtinių dujų, nes rengiamasi didžiulius pinigus investuoti į infrastruktūrą - suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Klaipėdoje bei dujotiekių Klaipėda-Jurbarkas tiesimą, vamzdynų platinimą. "Tai rodo, kad dujos dar išliks mūsų energetikos balanse", - teigė J.Vilemas.

Akademikas mano, kad ne visi atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje perspektyvūs. Pasak jo, hidroenergijos plėtros galimybės nedidelės, o perspektyviausia plėtoti vėjo energetiką ir šilumos energijai naudoti biokurą.

Be valstybės paramos elektrą gaminti iš biokuro bus brangu, jis konkuruos su gamtinėmis dujomis. Bet biokuro naudojimas elektrai gaminti tikrai nebūtų brangesnis nei AE statyba.

Energetikos ekspertas M.Nagevičius įsitikinęs, kad vien iš biokuro galima būtų pagaminti apie trečdalį viso Lietuvos elektros energijos poreikio, kartu gerokai atpiginant vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Tam esą reikėtų kur kas mažiau lėšų nei Visagino AE statyti.

"Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi itin palankias sąlygas atsinaujinančiai energetikai plėtoti. Yra didelis vėjo energetikos potencialas, galimybės statyti jūrines vėjo jėgaines, didelis biokuro potencialas, neišnaudojami dirbamos žemės plotai, didesnis saulės intensyvumas nei Skandinavijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir netgi Belgijoje, neišnaudotas hidroenergetikos potencialas ir geotermijos galimybės. Lietuvoje mažas gyventojų tankumas, maži energijos poreikiai turint dideles galimybes didinti energijos efektyvumą. Europoje sunku surasti vietą, kur atsinaujinančiai energetikai būtų geresnės gamtinės ir geopolitinės sąlygos", - teigė M.Nagevičius.

Lietuva yra įsipareigojusi atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą galutiniame energijos balanse 2020 metais padidinti iki 23 procentų. Pasak M.Nagevičiaus, Statistikos departamentas pernai pagal naują biokuro sąnaudų namų ūkiuose įvertinimo metodiką perskaičiavo malkų sąnaudas Lietuvoje... ir tokiu būdu padidino atsinaujinančių išteklių rodiklio dalį galutiniame energijos balanse daugiau nei 3 procentais.

"Tokiu būdu dabar jis jau viršija 20 procentų. Tačiau netgi kelių papildomų procentų mums gali nepavykti pasiekti, jei atsinaujinanti energetika bus skatinama taip, kaip per pastaruosius kelerius metus. Nebent dar kartą perskaičiuosime savo malkų sąnaudas... Tokie ES strateginių tikslų siekimo būdai, aišku, Lietuvai garbės nedaro", - mano M.Nagevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"