TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsirita įmonių bankrotų banga

2008 05 14 0:00
Paslaugų ir prekybos verslo sritys - labiausiai pažeidžiamos.
LŽ archyvo nuotrauka

Šalyje susiklosčiusią ekonominę situaciją jau spėta pavadinti iššūkių laikotarpiu. Didėjantis įmonių bankrotų skaičius rodo, kad šalies verslas nėra pasirengęs išlikti esant ekstremaliai situacijai.

Įmonių bankroto priežasčių išskiriama nemažai. Tai ir didėjanti konkurencija, ir apyvartinių lėšų trūkumas, ir neišvengiama būtinybė skirti lėšų naujoms technologijoms diegti, ir Azijos šalių produkcijos įtaka, ir nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Tačiau smulkieji verslininkai linkę manyti, kad šiuo metu labiausiai jiems koją kiša valstybės vykdoma politika, kuri remiasi ne sudėtimi ir daugyba, o atimtimi ir dalyba.

Faktai

Juridinių asmenų registre praėjusių metų pabaigoje buvo įregistruoti 307 133 juridiniai asmenys, iš jų išregistruota 132644, t. y. 43,2 procento. 2007 metų Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės būklės apžvalgoje pažymima, kad baigti bankroto procesai vidutiniškai tęsėsi 1,8 metų.

Pernai daugiausia bankrutavo 2 metus (9,4 proc.), 4 metus (8,8 proc.) ir 12 metų (8,3 proc.) gyvavusių įmonių.

Didžiausia bankroto procesų iniciatorė pernai buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. "Sodra" inicijavo 30,6 proc. visų bankrotų. Įmonių vadovai jų inicijavo 22,7 proc., savininkai - 18,4 proc., kiti kreditoriai - 12,9 procento.

Didžioji bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių dalis 2007 metais teko Vilniaus bei Kauno apskritims. Mažiausiai bankrotų inicijuota Marijampolės ir Alytaus apskrityse.

Pernai dažniausiai bankrutavo prekybos (40,4 proc.) ir perdirbamosios gamybos (28,3 proc.) įmonės. Tarp bankrutavusiųjų daugiausia buvo uždarųjų akcinių bendrovių (62,9 proc.) ir individualių įmonių (31,8 proc.).

Neišsilaiko smulkios įmonės

Kaip LŽ sakė Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėja Rita Šniukienė, nors ir nedaug, tačiau šiemet, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, įmonių bankroto skaičius padidėjo.

Tuo tarpu nuo 2006 metų taip pat buvo matomos bankrotų mažėjimo tendencijos.

"Nuo 1993 metų iki šios savaitės bankroto procesas buvo inicijuotas 6115 įmonių, iš kurių 4951 įmonėje bankroto procesas baigtas, o 1164 įmonėse vis dar vykdomas. Šiemet iš visų bankrutavusių įmonių 38,5 proc. sudarė prekybos įmonės, 29,5 proc. - perdirbamosios gamybos. Šiemet daugiausia bankroto bylų iškelta didžiosiose šalies apskrityse", - sakė R.Šniukienė.

Jos turimais duomenimis, Vilniaus apskrityje šiuo metu bankrutuoja 55 įmonės, Kauno - 48, Šiaulių - 43, Klaipėdos - 41 įmonė.

"Pastaraisiais metais pradėtų bankrotų skaičius mažėjo, daugiau bankroto procesų inicijuota smulkioms įmonėms, apie 80-90 proc., kuriose prieš prasidedant bankroto procesui dirbo iki 9 darbuotojų, ir jos turėjo nedaug turto. Šiemet pradėtų bankroto procesų skaičius šiek tiek padidėjo, tačiau, manau, galima daryti prielaidą, kad šiandienė bankroto situacija Lietuvoje yra stabili", - pabrėžė pašnekovė.

Verslininkai nejunta palaikymo

Praėję metai parodė, kad bankrotų skaičius šalyje sumažėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse. Tačiau šiemet verslininkai ir patys neslepia, kad verslo rizika yra padidėjusi.

Kaip LŽ pažymėjo Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika, šiais metais iš bankrotų administratorių jau gautas antras pranešimas apie pradėtas šios asociacijos narių bankroto procedūras, o tai iki šiol pasitaikydavo itin retai.

"Taip jau susiklostė, kad smulkusis verslas dažniausiai vykdomas paslaugų ir prekybos verslo srityse, o šios sritys šalyje yra labiausiai pažeidžiamos. Pastarųjų metų tendencijos ekonomikos srityje rodo, kad labiau proteguojamas stambesnis verslas, į Lietuvą apsimoka atsivežti kapitalo. Tačiau smulkiajam verslui tai neaktualu, nes jo didžiąją sąnaudų dalį sudaro žmogiškieji ištekliai. Ir esant dabartinei ekonominei situacijai kai kurie smulkieji verslininkai išties yra atsidūrę prie bankroto ribos. Prie to itin prisidėjo ir šalies valdžia. Brangus darbo jėgos apmokestinimas tam turėjo labai daug įtakos", - pažymėjo G.Romeika.

Anot jo, didesnės įmonės išlaidos darbuotojų atlyginimams sudaro 10-15 proc., tuo tarpu smulkiojo verslo - 70-80 procentų.

"Padėtis rinkoje ir taip yra įtempta, o valstybė dar įpila žibalo į ugnį", - neslėpė nepasitenkinimo Verslininkų asociacijos direktorius.

Išsivysčiusiose ekonomikos šalyse smulkusis verslas yra šiuolaikinės valstybės saugumo garantas, o mūsų valstybėje su juo mėginama kaip įmanoma susidoroti", - piktinosi G.Romeika.

Faktai

Lietuva pagal nemokių įmonių skaičiaus dinamiką 2007-aisiais iš Europos Sąjungos (ES) naujųjų narių neišsiskyrė. Tai rodo skolų išieškojimo kompanijos "Verband der Vereine Creditreform" atliktų tyrimų rezultatai, kuriuos paskelbė Latvijos bendrovė "Creditreform Latvija".

Nemokių įmonių Lietuvoje pernai padaugėjo 0,7 proc., iki 814. Estijoje jų skaičius išaugo 2,6 proc., iki 234, o pagal šį rodiklį tarp ES naujokių "pirmavo" Latvija - 8,3 proc., iki 1272.

Nemokių įmonių visose naujosiose ES narėse praėjusiais metais sumažėjo 1,2 proc., iki 19 857, tačiau mažiau tokių atvejų užfiksuota tik trijose valstybėse: Lenkijoje (22,4 proc.), Slovakijoje (2,3proc.) ir Slovėnijoje.

Europoje dėl įmonių nemokumo pernai darbo neteko 1,2 mln. žmonių - 0,2 mln. mažiau nei užpernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"