TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsiskaito telefonu

2014 11 29 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vis daugiau lietuvių už prekes ir paslaugas yra linkę atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Statistika liudija, kad per kelerius metus tokių mokėjimų padaugėjo kone dvigubai. Vis dėlto nemažėja ir „popieriniu“ būdu atliekamų mokėjimų.

Lietuvos banko statistika skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį atsiskaitymų mobiliuoju telefonu skaičius siekė beveik 1,3 milijono, o atliktų operacijų vertė – beveik 4,4 mln. litų. Palyginkime: 2012-ųjų tą patį ketvirtį operacijų buvo apie 500 tūkstančių, 2011 metais – vos 5 tūkstančiai.

Mokėjimai telefonu atliekami naudojantis mobiliųjų mokėjimų paslauga, kai per lėšų pervedimo operaciją susiejami gavėjo duomenys su telefono adresatu. „Pastaraisiais metais mobiliųjų mokėjimų paslauga buvo gana aktyviai populiarinama, todėl matome, kad ir operacijos, ir sumos reikšmingai padidėjo", – aiškino Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė.

Mobiliųjų mokėjimų paslaugą Lietuvoje jau teikia keletas tiekėjų. Be to, šia paslauga telefono turėtojas gali naudotis atskirai, nepriklausydamas nuo banko. Tiesa, keli komerciniai bankai Lietuvoje turi specialias išmaniųjų telefonų programėles, susietas su kliento sąskaita banke, per kurią jis ir vykdo mobiliuosius mokėjimus telefonu – moka arba gauna lėšas.

Kitu atveju, kai asmuo pasirenka mobiliųjų mokėjimų paslaugą, nesusietą su banko sąskaita, jis naudojasi vadinamaisiais elektroniniais pinigais. Juos žmogus turi pervesti į savo virtualiąją piniginę, sukurtą mobiliųjų mokėjimų bendrovės.

„Mobiliųjų mokėjimų paslauga patogi smulkiems mokėjimams atlikti. Tarkime, pasidalyti pietų sąskaita su kolegomis ir pan. Kalbant apie šių mokėjimų kanalo saugumą reikia suprasti, kad dažniausiai mobiliaisiais mokėjimais naudojamasi nedidelėms sumoms pervesti - keliems, keliolikai litų“, – sakė G. Gečiauskienė.

Susikurdamas virtualiąją mokėjimų sąskaitą klientas pats nustato vienos operacijos, dienos pervedimo limitus. Be abejo, kanalo saugumą užtikrina slaptažodžiai arba mobilusis parašas. Šios paslaugos saugumo parametrams skirti ir Europos centrinio banko elektroninių mokėjimų saugumo reikalavimai, kurie nustato taisykles dėl limito sumų, slaptažodžių taikymo, dienos, operacijų limitų.

„Mobiliaisiais mokėjimais dažniau naudojamasi mažoms sumoms pervesti, todėl jų rizika nelabai reikšminga. Klientas pats valdo savo limitus, taigi turi atidžiai pagalvoti, kokie ribojimai jam reikalingi. Vartotojas taip pat turi įvertinti faktą, kad virtualioje sąskaitoje esantys pinigai nebėra jo lėšos - jos pervestos į paslaugos teikėjo sąskaitą. Šiuo atveju galima įžvelgti analogiją su išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio kortele“, – kalbėjo G. Gečiauskienė.

Nors mobiliaisiais atliekamų operacijų gausėja, o jų vertė didėja, „popierinis“ atsiskaitymo būdas vis dar labai populiarus. Tai toks būdas, kai kredito pervedimai vykdomi pateikus raštu užpildytą mokėjimo nurodymo blanką. Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų trečiąjį ketvirtį taip atliktų operacijų skaičius siekė daugiau kaip 15 milijonų, o jų vertė Lietuvoje – apie 26 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"