TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsiskaitymai kortelėmis verslui kainuos pigiau

2016 02 06 6:00
Pernai, palyginti su 2014 metais, mokėjimo kortelių skaitytuvus dažniau įsirengti panoro smulkusis ir vidutinis verslas. LŽ archyvo nuotrauka

Verslo įmonių, suteikiančių savo klientams galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pernai sparčiai daugėjo ir, remiantis bankų prognozėmis, ši tendencija turėtų išlikti. Nors kai kurios įmonės skaičiuoja, kad atsiskaitymas kortelėmis tebėra nuostolingas, bankai teikia vilčių – įkainiai gali mažėti.

Mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius šalies prekybos ir paslaugų vietose, kaip skaičiuoja kredito įstaigos, 2015 metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 45 tūkst. ir per metus pašoko penktadaliu.

Nepaisant to, gyventojams galimybių atsiskaityti kortelėmis vis dar trūksta. Lietuvos banko (LB) atlikta apklausa parodė, kad mokėjimo kortelių skaitytuvų gyventojai labiausiai pasigenda turguose ir mugėse (41 proc.), grožio ir kosmetologijos įstaigose (21 proc.), sveikatos paslaugų įstaigose (16 proc.), kioskuose, mažose kaimo parduotuvėse ir pašto skyriuose (14 proc.).

Šalies komerciniai bankai pažėrė gerų naujienų ir vartotojams, ir verslui: didėja ne tik stambių, bet ir smulkių įmonių susidomėjimas mokėjimo kortelių skaitytuvais, o atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis įkainiai, tikėtina, sumažės. LB valdybos narys Marius Jurgilas prognozavo, kad toliau daugės vietų, kuriose bus galima atsiskaityti kortele – prie to prisidės ne tik paklausa ir klientų poreikiai, bet ir pernai įsigaliojęs ES reglamentas dėl tarpbankinių mokesčių.

Generuoja nuostolį

Kol šalies komerciniai bankai ir centrinis bankas sutartinai pabrėžia atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis pranašumus ir teigia, kad grynaisiais pinigais atsiskaitančiųjų mažėja, net kai kurios didžiosios bendrovės galimybę savo klientams pasiūlyti atsiskaitymą mokėjimo kortelėmis vertina atsargiai. Antai tinklą visoje Lietuvoje turinti valstybės įmonė Lietuvos paštas neslepia, kad klientų mokėjimai kortelėmis gali būti nuostolingi. Todėl iki šiol tokia galimybė siūloma tik maždaug kas šeštame skyriuje.

Šiuo metu banko kortelėmis galima atsiskaityti 119-oje paštų, dar 81 pašte galima išgryninti pinigų iš DNB banko kortelių ir 66-iuose paštuose – iš SEB banko kortelių.

„Pagrindinė priežastis, kodėl paštuose negalima atsiskaityti banko kortelėmis – ekonominė. Pavyzdžiui, jei klientas per vieną mokėjimą, atsiskaitydamas už komunalines paslaugas, mokėdamas 4 įmokas, sumoka 200 eurų, paštas uždirbtų 1 eurą komisinio mokesčio. Tuo tarpu bankui už tokią priimtą sumą Lietuvos paštas turėtų sumokėti daugiau kaip 3 eurus. Todėl akivaizdu, kad šios paslaugos teikimas bendrovei tampa nuostolingas“, – aiškino Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas.

Vis dėlto šiuo metu, kaip teigia jis, svarstomas ir platesnis banko kortelių skaitytuvų diegimas paštuose, vertinami atsiskaitymo banko kortelėmis įkainiai. Pirmiausia bendrovė planuotų bankų kortelių skaitytuvus įrengti ten, kur jų poreikis didžiausias.

Sukruto smulkieji

Šalies komerciniai bankai pažymi, kad verslas mokėjimo kortelių skaitytuvus diegia panašiu mastu arba aktyviau nei anksčiau.

SEB banko statistika rodo, kad praėjusiais metais, norėdamos sudaryti galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, į banką kreipėsi beveik 1,2 tūkst. bendrovių. Iš viso prekybos ir paslaugų vietose SEB bankas pernai įdiegė beveik 3 tūkst. mokėjimo kortelių skaitytuvų – 15 proc. daugiau negu 2014-aisiais. Įdomu tai, kad didžioji dalis naujų klientų įsirengė po vieną mokėjimo kortelių skaitytuvą. Vadinasi, šios įmonės buvo mažos, paslaugas teikiančios ar prekes parduodančios tik vienoje vietoje.

SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktoriaus Romo Čereškos teigimu, pernai, palyginti su 2014 metais, mokėjimo kortelių skaitytuvus dažniau įsirengti panoro nedidelės aprangos ir aksesuarų, suvenyrų parduotuvės, kepyklėlės, floristai, taksi, grožio salonai, kirpyklos, taip pat komunalinių paslaugų teikėjai, poliklinikos, labdaros organizacijos ar pan.

Didelėms verslo įmonėms mokėjimų kortelių skaitytuvas esą savaime suprantama verslo dalis.

„Danske Bank“ taip pat pastebi, kad pastaruoju metu aktyvesnis verslo domėjimasis elektroninių kortelių skaitytuvų (EKS) paslauga, kurią pradėjo teikti nuo 2014 metų. Praėjusiais metais klientų, diegiančių galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, skaičius augo beveik dvigubai. „Atsižvelgdami į įmonių susidomėjimą ir aktyvumą prognozuojame, kad tokios augimo tendencijos išsilaikys ir šiais metais“, – sakė „Danske Bank“ Verslo bankininkystės tarnybos Lėšų valdymo skyriaus atstovė Beata Skurzynska.

Bankas „Swedbank“ skaičiuoja, kad 2015 metais įrengė daugiau nei 3000 naujų elektroninių kortelių skaitytuvų, ir tai labai panašus skaičius, palyginti su ankstesniais dvejais metais. Vis dėlto pernai, palyginti su 2014-aisiais, apyvarta per kortelių skaitytuvus išaugo 17 procentų.

„Taip pat reikia paminėti, kad dalis smulkių prekybininkų vis dar naudojasi kortelių skaitytuvais labai fragmentiškai. Jie kortelių skaitytuvus išsinuomoja vieną ar kelis kartus per metus trumpam laikui – kai prekiauja per didesnius renginius ar muges. Panašiai elgiasi ir sezoniniai apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kurie vis dažniau nusprendžia priimti atsiskaitymus kortelėmis iš užsienio turistų. Tačiau šia paslauga jie naudojasi tik vasaros sezono metu, vėliau sutartį dažnai nutraukia, o prasidėjus naujam sezonui ir vėl kreipiasi į banką dėl kortelių skaitytuvo“, – sakė Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.

Kaip nurodo DNB bankas, praėjusiais metais galimybę atsiskaityti mokėjimo kortelėmis įgyvendino 714 naujų verslo klientų, o iš viso buvo įrengti 1505 mokėjimo korteles nuskaitantys įrenginiai.

Įkainiai nesikeitė

D. Trumpickas tvirtina, kad per visą atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis paslaugos gyvavimo laikotarpį paslaugos kaina prekybininkams tik mažėjo. Pagrindinis paslaugos kainą mažinantis veiksnys – operacijų skaičiaus didėjimas. Kuo daugiau operacijų atliekama, tuo geriau išnaudojamos kortelių operacijų apdorojimo sistemos ir vienos operacijos apdorojimo sąnaudos mažėja.

Taip pat, anot jo, svarbus veiksnys yra 2015 metų gruodį įsigaliojęs tarpbankinio mokesčio reguliavimas. Tarpbankinis mokestis yra viena iš atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis paslaugos sąnaudų dalių.

Bankai prognozavo, kad mažėjant šiam mokesčiui mažės ir paslaugos teikimo savikaina bei kaina klientams.

Tiesa, kaina, kaip pažymi bankų atstovai, kiekvienai įmonei taikomi skirtinga. R. Čereška nurodė, kad atsiskaitymo kortelėmis paslaugos kainodara bankuose dažniausiai susideda iš dviejų dalių, t. y. fiksuoto mėnesio mokesčio ir sutarto procentinio mokesčio nuo operacijų, vykdomų mokėjimo kortelėmis. Šis mokestis nustatomas individualiai įvertinus verslo apyvartą, vidutinę atsiskaitymo sumą, verslo specifiką ir kitus rodiklius. Šiuo metu šis procentinis mokestis smulkiems verslininkams, įsirengiantiems kortelių skaitytuvus, siekia vidutiniškai apie 0,9 procento.

D. Trumpickas pažymi ir tai, kad pastaruosius kelerius metus paslaugos kainodara neva skaidrėjo. Taip nutiko bankui atskyrus atsiskaitymų kortelėmis paslaugos kainą nuo kainos, susijusios su technine įranga. Nors tokia praktika kitose šalyse yra įprastas reiškinys, Lietuvoje istoriškai buvo susiklosčiusi kitokia tradicija – visos paslaugos teikiamos taikant tik komisinį mokestį. „Tokio skaidresnio tipo kainodara banko klientams leidžia geriau suprasti paslaugų sudedamąsias dalis, įvertinti jų kainą bei sudaro galimybes pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugų kokybės ir kainų santykį“, – sakė jis

Pavyzdžiui, kaip aiškina pašnekovas, prekybininkas su banku sudaro sutartį dėl atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis paslaugos. O reikiamus techninius sprendimus prekybininkas pasirenka iš sau priimtiniausio šios paslaugos teikėjo. Toks paslaugų ir kainodaros atskyrimas, anot pašnekovo, taip pat sudaro sąlygas mažėti bankų taikomam komisiniam mokesčiui.

Laukia alternatyvų

Nors šalies bankai sutartinai tvirtina, kad mokėjimo įkainiai nepakito arba mažėja, kai kurie verslo atstovai mato priešingą tendenciją.

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas teigė, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis įkainiai šiek tiek didėja. Šiuo metu skaitytuvo nuoma ir atskaitymai už įvykdytas operacijas taksi vairuotojams, anot jo, per mėnesį kainuoja vidutiniškai 15–20 eurų.

„Anksčiau bankai taikė akcijas, kad pritrauktų daugiau norinčiųjų, taigi sąlygos buvo geresnės“, – sakė pašnekovas.

Jis skaičiuoja, kad skaitytuvų įkainiai augo 20–30 procentų. Nepaisant to, dėl pakitusių gyventojų įpročių galimybė už taksi paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, pašnekovo manymu, jau yra būtinybė.

Giedrius Romeika, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius, pažymi, kad konkrečiai kalbėti apie bankų taikomus įkainius sudėtinga, nes bankininkystės paslaugos Lietuvoje esą ne tokios skaidrios, kaip deklaruoja patys bankai. Dauguma paslaugų sąlygų, prisidengiant konfidencialumu, yra slepiamos, todėl jas palyginti sunku.

„Sunku komentuoti vienareikšmiškai, nes, viena vertus, matome tam tikras bankų iniciatyvas skatinant smulkųjį verslą atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, be to, suprantama, kad bankams reikalingos investicijos į infrastruktūrą ar įrangą. Kita vertus, kol kas jaučiama tam tikra monopolija, ir bankai gali piktnaudžiauti“, – sakė pašnekovas.

Nors didelės konkurencijos atsiskaitymo rinkoje, anot jo, šiuo metu nėra, ji pastaruoju metu vis sparčiau auga. G. Romeika pažymi, kad mokėjimo korteles jau leidžia ne tik bankai, bet, pavyzdžiui, ir lizingo bendrovės. O ir kredito unijos, gana sėkmingai kredituojančios smulkųjį verslą, gali nuspręsti bendradarbiauti su jų pačių finansuotais verslais atsiskaitymų srityje. „Tikiu, kad bus galima rasti smulkiajam verslui palankesnių variantų, geresnių įkainių“, – vylėsi pašnekovas.

Prekių ir paslaugų vietos, kuriose respondentai pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele (proc. visų respondentų)

Vieta2013 m.2014 m.2015 m.
Turgus, mugės355141
Grožio ir kosmetologijos įstaigos323921
Sveikatos paslaugų įstaigos303316
Kita2214
Viešasis transportas253013
Taksi ir kiti privatūs vežėjai322911
Valstybės institucijos352410
Maitinimo paslaugų įstaigos26185
Pramogų paslaugų įstaigos25162
Nepasigendu nė vienoje vietoje302514

Šaltinis: Lietuvos bankas

Atsiskaitymų grynaisiais mažėja

Mokėjimai grynaisiais2015 m.2014 m.
Už grynuosius pinigus nieko nepirko (proc.)*31 proc.22 proc.
Vienas asmuo per dieną grynaisiais atsiskaitė vidutiniškai (kartai)1,21,8
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais mediana (eurai)7,29,6

* dieną prieš apklausą

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"