TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atsiskaitymas grynaisiais - nepageidaujama prabanga

2013 10 01 6:00
Dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų maloniau atsiskaityti ne mokėjimo kortele, o grynaisiais. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors Lietuvos gyventojai turi teisę už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais, pasiimti iš sąskaitos banke pinigų jiems kainuoja vis brangiau, o įmonės nelinkusios savo darbuotojams mokėti algų popieriniais banknotais. Įdomu tai, kad grynųjų naudojimą branginančios bankų priemonės nėra itin veiksmingos ir nepriverčia žmonių mokėti kortelėmis.

Šiais metais Lietuvos banko (LB) atlikta apklausa parodė, kad mokėjimas grynaisiais pinigais ir toliau yra vienas dažniausiai gyventojų naudojamų atsiskaitymo už prekes ir paslaugas būdų - taip moka beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai (95 proc.). Maždaug pusė mokėjimo korteles turinčių apklaustųjų teigia, jog grynaisiais atsiskaito dėl patogumo, taip pat norėdami žinoti, kiek pinigų jiems liko piniginėje.

Didžioji dalis (84 proc.) respondentų grynųjų pasiima iš savo banko bankomatų. Beveik tiek pat apklaustųjų mano, kad tai pigiausias būdas jų gauti. Mažesnė dalis (18 proc.) gyventojų grynųjų pinigų pasiima kredito įstaigos padalinyje.

Nors didindami paslaugų kainas bankai siekia pripratinti žmones prie atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, grynųjų pinigų naudojimą branginančios jų priemonės nėra itin veiksmingos. Kaip parodė apklausa, grynųjų pinigų ėmimo iš bankomato apmokestinimas pagal operacijų skaičių paskatintų atsiskaityti kortele tik 37 proc. respondentų, o apmokestinimas pagal paimamą pinigų sumą - tik 36 proc. apklaustųjų.

Spaudžia klientus

Kai kurie Lietuvos komerciniai bankai mokesčius už grynuosius pinigus pastaruoju metu jau padidino arba planuoja didinti. „Swedbank“ nuo šių metų liepos nemokamai išduodamą per bankomatus grynųjų sumą sumažino nuo buvusių 5000 iki 2000 litų per mėnesį. Jei klientas iš savo sąskaitos grynaisiais pasiima daugiau pinigų, nei banko nustatyta suma, jis turi mokėti 0,4 proc. mokestį. Gyventojams, kurie nesinaudoja bankomatais, pinigų išmokėjimas banko padaliniuose kainuoja dar brangiau – 0,8 proc. nuo sumos, mažiausiai - 8 litai.

„Kaip rodo banko duomenys, klientai vis dažniau atsiskaito mokėjimo kortele, o ne grynaisiais. Norime ir toliau skatinti tokį finansinį elgesį. Turėti grynaisiais dideles sumas ne tik neracionalu - juk daugelyje vietų galima atsiskaityti mokėjimo kortele, - bet ir nesaugu. Praradus kortelę, pinigai liks saugūs, o praradus grynuosius - teks su jais atsisveikinti. Be to, grynieji pinigai yra palanki terpė šešėlinei ekonomikai gyvuoti. Norime paskatinti klientus dažniau atsiskaityti kortele. Jeigu žmogus yra įpratęs turėti šiek tiek grynųjų, nemokamo limito jam tikrai pakaks“, - įsitikinęs „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Nuo šių metų lapkričio grynųjų pinigų išmokėjimas iš banko sąskaitų litais ar užsienio valiuta brangs ir banke „Nordea“. Iki šiol debetines mokėjimo korteles turintys jo klientai grynuosius iš „Nordea“ grupės bankomatų galėjo pasiimti nemokamai. Tačiau nuo lapkričio ši operacija kainuos 0,4 proc. ir ne mažiau kaip 1 litą. Auksiniai banko klientai galės nemokamai gauti iki 3000 litų grynųjų, o nuo didesnės sumos taip pat bus skaičiuojamas 0,4 proc. mokestis. Kreditinių kortelių turėtojams paslauga brangs dar labiau: anksčiau ji buvo nemokama, bet nuo lapkričio atsieis 1,25 proc. nuo sumos ir ne mažiau kaip 10 litų.

Gruodį SEB banko paslaugų grynaisiais pinigais kainos taip pat bus didinamos. Beveik dvigubai brangiau klientai mokės už grynųjų pervedimus į kitas sąskaitas ir komunalinių mokesčių įmokas.

Dvi karo stovyklos

LB specialistai pažymi, kad operacijų grynaisiais pinigais įkainiai artėja prie jų sąnaudų ir šiek tiek didėja. Tačiau esą negalima teigti, jog nemokamai išduodama grynųjų suma kasmet mažėja. „Nuo 2011 metų spalio, kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti mokėjimo paslaugų įkainius, 3 bankai po vieną kartą keitė šį įkainį, ir tai nebuvo tik didinimas. Vienas bankas sumažino nemokamai išduodamą sumą, kitas sumažino įkainį, atsisakydamas mokamo procento nuo grynųjų sumos, trečias jį padidino“, - vardija Mindaugas Milieška, LB atstovas spaudai.

Tačiau Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius, sako, kad bankininkų paaiškinimai ir atsiprašymai dėl operacijų grynaisiais branginimo jau pabodo ir nebeįtikina. Anot jo, dangstydamiesi neva gerais kėslais - plėtoti elektroninius atsiskaitymus, rūpintis fiziniu klientų saugumu - bankai finansinėmis sankcijomis tiesiog šiurkščiai verčia Lietuvos žmones apsieiti be grynųjų.

K.Kupšys sutinka, kad elektroninių atsiskaitymų skatinimas, kaip rodo tam tikros studijos, spartina ekonomikos augimą. Tačiau jis pabrėžia, jog dar svarbiau - žmonių savijauta, bazinis jų finansinio saugumo jausmas. Štai šių metų liepą užsakyta „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad dviem trečdaliams apklaustųjų parduotuvėje patraukliau atsiskaityti ne mokėjimo kortele, o grynaisiais. Tarp 50 metų perkopusių lietuvių grynuosius rinktųsi dar daugiau – 74 proc. - gyventojų.

Pašnekovas paaiškina, kodėl vyresnė karta renkasi grynuosius: ji matė kas dešimtmetį pasikartojančias pinigų reformas, per pastaruosius du dešimtmečius patyrė keliolikos bankų griūtį. „Ir dabar šią mūsų visuomenės dalį turime įtikinti, kad grynieji - tai nebemadinga, nebesaugu? Vyresnei kartai, priešingai, visai saugu laikyti pinigus taupyklėje ir mokėti valstybiniais banknotais, o ne plastiku. Tai reiškia, kad bankų veiksmai branginant grynuosius sukels ne visuomenės palaikymą, bet pasipiktinimą. Savaime suprantama, tai nepridės balų ir šlyjančio pasitikėjimo bankais rodikliui“, - neabejoja K.Kupšys. Jo manymu, nesąžininga, kai, padidinus keliolikos paslaugų įkainius, atpiginama tik viena, dar menkai kam reikalinga paslauga. Taip vasarą pasielgė „Swedbank“, tarptautinių pavedimų eurais kainą sumažinęs nuo 40 iki 30 litų.

Alga grynaisiais – praeitis

Nors dalis gyventojų mieliau renkasi mokėti už prekes ar paslaugas grynaisiais ir nedelsdami iš savo sąskaitos pasiima gautą algą, įmonės su darbuotojais paprastai atsiskaito per bankus ir tokią atsiskaitymo formą numato darbo sutartyse. S.Abraškevičius patvirtina, kad atlyginimų mokėjimas grynaisiais - vis rečiau pasitaikanti atsiskaitymo su darbuotoju forma, dažniausiai darbdaviai darbo užmokestį perveda į jo sąskaitą.

J.Misevičiūtė: "Jeigu darbuotojas pageidauja gauti algą grynaisiais, o darbo sutartyje atsiskaitymo forma nėra numatyta, darbuotojas ir darbdavys gali rasti kompromisą." / LŽ archyvo nuotrauka

Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė Jurgita Misevičiūtė teigia, jog daugelis įmonių atlyginimus savo darbuotojams perveda į banko sąskaitą dėl to, kad tokia atsiskaitymo forma yra tiesiog patogesnė. Mat mokėdamas atlyginimą grynaisiais darbdavys turėtų užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomas tam tikras kiekis pinigų.

„Jei darbo užmokesčio mokėjimo dieną darbdavys neturėtų tiek grynųjų, kiek reikia, ir negalėtų išmokėti atlyginimų, jam tektų mokėti darbuotojams delspinigius. Be to, darbdavys turėtų organizuoti susitikimą su kiekvienu darbuotoju ir pasirūpinti, kad kiekviena grynųjų pinigų operacija būtų tinkamai įforminta“, - paaiškina ji.

Pasak teisininkės, dėl atlyginimo mokėjimo terminų, vietos, taip pat tvarkos darbdavys ir darbuotojas turi susitarti kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Jeigu toje sutartyje numatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui bus pervedamas į jo sąskaitą, šis neturi teisės reikalauti jo grynaisiais.

Jei vis dėlto sutartyje konkreti darbo užmokesčio išmokėjimo tvarka nėra numatyta, darbdaviui ir darbuotojui reikėtų dėl jos geranoriškai susitarti. „Darbdavys ir darbuotojas visada gali pasiekti abi šalis tenkinantį kompromisinį susitarimą dėl atlyginimo mokėjimo formos, - sako teisininkė. - Pavyzdžiui, galima pasirašyti sutartį, kad darbo užmokestis būtų pervedamas darbuotojui į darbdavio parūpintą mokėjimo kortelę, tačiau išgryninimo išlaidas dengs darbdavys. Taip pat įmanoma susitarti, kad darbdavys išrašys darbuotojui čekį ir padengs išgryninimo išlaidas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"