TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Atstatyti tiltus į Rusijos rinką mažai tikėtina

2016 02 03 6:00
ES diplomatui Vygaudui Ušackui (kairėje) Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai uosto įmonių vadovai Benediktas Petrauskas, Audrius Pauža, Aloyzas Kuzmarskis ir Arūnas Tuma uždavė daug klausimų apie Rusiją. Vidos Bortelienės nuotrauka

Maskvos ir Briuselio prekybos santykių srityje pagyvėjimo artimoje ateityje tikėtis nereikia, taip teigė su Klaipėdos uostamiesčio verslininkais susitikęs Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai iš ES diplomato išgirdo prognozių apie sankcijų Rusijai trukmę ir prekybos ryšių atnaujinimo perspektyvas. Tai rūpi eksportuotojams ir tranzitinių krovinių pritraukti siekiančioms uosto bendrovėms, kurios rengiasi kaip kasmet vykti į tarptautinę transporto parodą Maskvoje „Transrussia“. Dalydamasis įžvalgomis apie pastaruoju metu Rusijoje vykstančius procesus V. Ušackas priminė, kodėl suiro politiniai santykiai, atsirado plyšys, kurį panaikinti poros metų neužteks.

Pamynė vertybes

„ES išlieka didžiausia Rusijos partnerė, 70 proc. rusų naftos ir 60 proc. dujų parduodama Europos Sąjungos rinkoje, 75 proc. investicijų į Rusiją ateina iš ES. Tačiau tai, kas įvyko Ukrainoje, suardė santykius, nes buvo pažeisti tarptautinės teisės principai gerbti kitų šalių teritorinį vientisumą, pakirstas kaimynų pasitikėjimas. Vakarų Europoje buvo nuoširdžiai tikima, kad pavyks modernizuoti Rusijos politinę sistemą ir jos ekonomiką priartinti prie ES principų. Viltys buvo siejamos ir su Rusijos stojimu į Pasaulio prekybos organizaciją – tikėtasi, kad prekiauti su Rusija bus lengviau“, – kalbėjo ES diplomatas.

Tačiau, pasak V. Ušacko, pirmieji nusivylimo ženklai pasirodė prieš 2,5 metų, kai buvo apmokestinti į Rusiją importuojami automobiliai ir Europos gamybos pramonė pajuto diskriminaciją. Vėliau pradėti taikyti įvairūs žemės ūkio produktų importo į Rusiją apribojimai ir atsirado daug kitų kliūčių prekybai bei pavyzdžių, rodančių, kad Rusija nesilaikė laisvosios prekybos principų. Paskutinis lašas buvo Krymo aneksija ir Rytų Ukrainos destabilizavimas. „Savo veiksmais Rusija parodė, kad ji neketina atsisakyti jai gyvybiškai svarbios įtakos zonos. Tačiau ES užėmė poziciją neatsakyti karinėmis priemonėmis, išvengti konflikto plėtros, mažinti įtampą. Pažangos padaryta, bet ji nevisiška“, – padėtį apibūdino V. Ušackas. Pasak jo, situaciją komplikuoja Rusijoje ryški ekonomikos krizė dėl kritusių naftos kainų, mažėjantis šios šalies BVP, didėjanti infliacija.

Atsiras naujų susitarimų

„Nedėkime lygybės ženklo tarp Rusijos politinio režimo ir paprastų tos šalies žmonių. Priėmusi sprendimus dėl sankcijų Rusijai ES išlaikė bendravimą ir bendradarbiavimą su šiuo regionu, netgi padidino finansavimą švietimo srityje. Antai 3500 Rusijos studentų gavo 9 mėnesių ES finansavimą studijoms. Vladimiro Putino palaikymo lygis pačioje Rusijoje taip pat krito: paskutinės gyventojų apklausos parodė, kad net 60 proc. respondentų į klausimą, ar Rusija vystosi teigiama linkme, atsakė neigiamai. Rusijos žmonės pradeda mąstyti, kas įvyko per pastaruosius dvejus metus tarp artimiausių kaimynų“, – apie nuotaikas Maskvoje kalbėjo Klaipėdos uostamiesčio verslininkams V. Ušackas ir prognozavo, jog įtampos amortizavimas bus ilgas procesas. Jo žiniomis, Briuselyje kuriama nauja santykių su Rusija norma, neaukojant ES principų.

Sausio mėnesį vyko daug diplomatinių susitikimų, laukiama, kada Rusija pradės įgyvendinti Minsko susitarimus. Pačioje Rusijoje esą duotas valdžios nurodymas sudaryti sąlygas investicijoms regionuose ir „gyventi iš vidaus resursų“ – vyksta šios šalies ekonomikos restruktūrizavimas. Pasak ES ambasadoriaus, nerimą kelia tai, kad tarp ekonominių Rusijos prioritetų iškelta karinio-gamybinio komplekso plėtra. „Ukrainos suartėjimas su ES kelia Rusijai menamą grėsmę. Neturėkime iliuzijų, kad sugrįšime į ankstesnio bendradarbiavimo laikotarpį. Rusija gyvena kitame informaciniame lauke. Jos pozicija – kad visi neva nori ją sužlugdyti ir užgrobti resursus“, – aiškino ES diplomatinės misijos vadovas.

Kiek tokia įtampa truks, nežinia, tačiau V. Ušackas spėja, kad dėl Rusijos ir ES energetinės bei ekonominės priklausomybės palaikant tarpusavio bendravimą turės atsirasti pragmatinio susitaikymo žingsnių ir susitarimų atskirose srityse. Atsakydamas į klausimą apie pranešimus, neva vyksta užkulisiniai dvišaliai susitikimai ir Rusija gali daryti atranką, iš kurių šalių prekes įsileisti, iš kurių – ne, diplomatas pažymėjo, kad prekybos klausimus šalys yra patikėjusios Briuseliui – ES sprendimas gali būti tik vienas visiems. Tačiau jis priminė, kad ES krovinių srauto nestabdė – prekybinį embargą paskelbė Rusija. Ji esą taiko draudimus, kuriais pati sau kenkia, manipuliuodama veterinarijos ir fitosanitarijos reikalavimais. Todėl, ambasadoriaus V. Ušacko požiūriu, mainais į prarastą Rusijos rinką lietuviams reikėtų daugiau naudos siekti palaikant santykius su Kazachstanu, kuris neseniai pasirašė naują bendradarbiavimo su ES sutartį, ir su Baltarusija, kurios santykiuose su ES jaučiamas atšilimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"