TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auditoriai: būtina suvienyti „susiskaidžiusias“ ES energijos rinkas

2016 03 16 14:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos ir dar penkių Europos Sąjungos (ES) šalių energetikos projektus analizavę Europos Audito Rūmai (EAR) konstatuoja, kad plėtodama energijos vidaus rinką ES vis dar susiduria su rimtais sunkumais, siekiant suvienyti „susiskaidžiusias“ vietines, regionines ir nacionalines energijos rinkas.

„Užsibrėžtas tikslas – iki 2014 m. sukurti energijos vidaus rinką, kuri leistų valstybėms narėms veiksmingai užtikrinti energetinį saugumą – nebuvo pasiektas, – teigia auditoriai. – Iš ES biudžeto teikta finansinė parama energetikos infrastruktūrai plėtoti – tik nedidelis įnašas į energijos vidaus rinkos kūrimą ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimą“, teigiama EAR ataskaitoje.

Energijos vidaus rinka turėtų sudaryti galimybę visoje ES teritorijoje laisvai perduoti dujas ir elektros energiją bei jomis prekiauti. Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad ES tikslas – iki 2014 m. sukurti energijos vidaus rinką – nebuvo pasiektas. Europos energetikos infrastruktūra nepritaikyta integruotoms rinkoms, todėl nėra veiksmingai užtikrinamas energijos tiekimo saugumas.

„Energijos tiekimo saugumas yra labai svarbus Europai šiame besikeičiančiame pasaulyje“,– pažymėjo už ataskaitos „Energijos tiekimo saugumo didinimas sukuriant energijos vidaus rinką. Reikia sutelkti daugiau pastangų“ rengimą atsakingas EAR narys Philas Wynnas Owenas. – Kad jį pasiektume, turime baigti kurti energijos vidaus rinką ir dalintis energija, kurią jau turime.“

Auditas, kuriuo siekta nustatyti, ar ES investicijos į energetikos infrastruktūrą padėjo pasiekti energijos tiekimo saugumo tikslus Europoje, atliktas, išnagrinėjus Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Švedijos, Ispanijos ir Bulgarijos projektus. Auditoriai išanalizavo 15 ES finansuotų projektų. Lietuvoje audituoti ES lėšomis finansuoti 4 dujotiekių ir 2 elektros jungčių projektai.

EAR narė Rasa Budbergytė atkreipia dėmesį, kad ES auditoriai turėjo pastabų kai kuriems Lietuvos energetikos projektams.

„Elektros jungties „NordBalt“ statybos projektas, labai svarbus elektros prekybai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, užtruko, nes buvo techniškai sudėtingas, kas lėmė spragas planavimo stadijoje. Todėl projekto įgyvendinimas vėlavo ir regiono vidaus rinka negalėjo pilnai funkcionuoti. Projektą „LitPol Link“ išskyrėme kaip šiuo metu dar nepajėgų išnaudoti visų techninių galimybių dėl nepakankamų kaimyninės Lenkijos tinklų, esančių šalia sienos su Lietuva, gamybos pajėgumų ir nepakankamo tų tinklų sujungimo su kitų Lenkijos regionų tinklais. Tiekti energijos srautus dviem kryptimis bus galima, tik jei bus sustiprintas Lenkijos tinklas, tačiau iki 2020 m. to daryti nenumatyta“, – tvirtino ji.

ES auditorių vertinimu, šiuo metu įgyvendinamas Lietuvos-Lenkijos jungiamojo dujotiekio GIPL projektas atveria naujos rinkos perspektyvą, ir sudarys galimybes dujomis prekiauti šalims, kurių dujotiekiai nesujungti. Taip pat ataskaitoje minimas Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas kaip energetinio saugumo užtikrinimo bei alternatyvos tiekimui dujotiekiais pavyzdys.

Tarp EAR pastabų Bendrijos narėms – nepakankamas ES energijos vidaus rinkos teisinės sistemos taikymas. Lietuvai nustatyti trūkumai dėl nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – nepriklausomumo apribojimo.

„Trečiajame energetikos pakete numatyta, kad NRI turėtų būti atsakingos už perdavimo arba paskirstymo tarifų nustatymą taikant skaidrius kriterijus. Tačiau Lietuvoje nurodoma naudotina dujų ir elektros energijos perdavimo tarifų nustatymo metodika“, – rašoma EAR ataskaitoje.

Taip pat EAR ataskaitoje pažymima, kad iki šiol iš ES biudžeto teikta finansinė parama energetikos infrastruktūrai remti – tik nedidelis įnašas į energijos vidaus rinkos kūrimą ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimą. Energetikos infrastruktūrai finansuoti 2007–2013 m. iš ES biudžeto skirta 3,7 mlrd. eurų. 2014–2020 m. laikotarpiu planuojama suteikti apie 7,4 mlrd. eurų paramos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"