TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auditorių išvados uoste sukėlė šurmulį

2006 06 29 0:00
Uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas mano, kad sankcijų prieš uoste dirbančias įmones griebtis nereikėtų.
LŽ archyvo nuotrauka

Už transporto politiką atsakingi pareigūnai ir Klaipėdos uosto vadovai daugumą valstybės auditorių priekaištų laiko nepagrįstais.

Prieš kelias dienas Valstybės kontrolė paskelbė išvadas apie investicijų Klaipėdos uoste efektyvumą. Jose kontrolieriai pabrėžė, kad krovos įmonėms nuomojamos žemės tarifai yra per maži, investicijų į infrastruktūrą grąža lėta, už nevykdomus krovos planus netaikomos sankcijos, todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija praranda galimybę užsidirbti daugiau.

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaikaus teigimu, iki rudens kontrolierių siūlymus bei pastabas žadama įvertinti, tik tada bus imamasi veiksmų. Vaitkus sakė, kad kai kurios pastabos vertingos, bet esama ir abejotinų - uosto žemės įkainiai lyginami su žemės aukcionų kaina mieste, o uosto galimybių rezervas prilyginamas neūkiškumui.

"Klaipėdoje 15 arų sklypai parduodami už milijoną litų, nes juose statomi daugiaaukščiai namai duoda verslininkams iki 200 proc. pelno. Raskite uoste tokią įmonę, kuri tiek uždirbtų iš investicijų. Priekaištauti būtų galima nebent už tai, jog uostas išnaudoja ne visą pajėgumą", - sakė Vaitkus.

Ne viską įvertino

Vaitkus taip pat piktinosi pastaba, esą uostas neturi strategijos. "Yra valstybės transporto strategija iki 2025 metų, kurioje aptartas ir Klaipėdos uostas, uosto plėtros iki 2013 metų planai. Auditoriai neįvertino, kad 2000 metais dėl politinių aplinkybių Klaipėdos uostas prarado 7 mln. tonų rusiškų krovinių, todėl investicijos sukūrė visai naują uostą, kuriame pasiekėme rekordinių rezultatų", - pažymėjo pareigūnas.

Manoma, kad Valstybės kontrolės medžiaga paskatins uostininkus dar kartą aptarti prieš keletą metų japonų ekspertų atliktą Klaipėdos uosto vertinimo studiją, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į uosto pajamų dalių santykį.

"Direkcijos nuomone, proporcijas galima keisti nusistovėjus krovinių srautams. Tai uostą padarytų patrauklesnį ir padidintų žemės naudojimo efektyvumą. Kai kurios įmonės, neturinčios priėjimo prie krantinių, padidinus mokestį atsisakytų dalies teritorijų, išsikeltų kitur, o tie, kam labai reikia, turėtų vietos verslo plėtrai. Aktyviai uoste dirbantiesiems kainų pakėlimas neturėtų didelės įtakos. Mes parengsime tarifų projektus, o juos tvirtinti - Susisiekimo ministerijos prerogatyva", - teigė KVJU vadovas Sigitas Dobilinskas.

Sankcijų nereikia

Jis atmetė auditorių teiginius, kad uostas galėtų užsidirbti ir daugiau, KVJU direkciją prilygindamas Mokesčių inspekcijai. "Tai - ne komercinė įstaiga, mes surenkame mokesčius už žemės nuomą ir rinkliavas iš atplaukiančių laivų, todėl mūsų pajamos - tai valstybės pajamos. Uostas sukuria 4 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto. Jei uosto krova yra rekordinė, tai rodo, kad ir krovos kompanijos nesėdi sudėjusios rankų. Valstybės kontrolės išvadose užsimenama apie sankcijas verslo planų nevykdančioms įmonėms, tačiau sankcijomis nieko nelaimėsime, tik pakenktume uosto konkurencingumui", - sakė Dobilinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"