TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Audringa ekonomikos jūra

2011 08 11 0:00

Investuotojus ir gyventojus apėmė nerimas - kelias dienas rinkose siautė panika, todėl jie būgštauja, kad vėl prasideda ekonomikos nuosmukio laikotarpis. Valstybių vadovai kaltinami tuo, jog menkai rūpinasi ekonomika ir poilsiauja tuo metu, kai pasaulio finansų rinkos išgyvena neramius laikus.

Tiesa, ciniškai nusiteikę analitikai sako, kad didelis akcijų kainų kritimas, ypač tų įmonių, kurios turėtų pasipelnyti iš krizės, tik liudija, jog akcijų pardavimo bangą nulėmė automatiškai pavedimus vykdę kompiuteriai, kol jų savininkai ramiai poilsiavo kur nors Pietų Prancūzijoje. Kiek yra tiesos šiuose svarstymuose, parodys ateitis, bet pats padėties apibūdinimas gana tiksliai atskleidžia abi ekonominių problemų dalis - jos atsirado ir dėl vyriausybių politikos, ir dėl privataus verslo veiksmų.

Pradėjo abejoti šalių galimybėmis

Ekonomistai tvirtina, kad paprastai ekonominis sunkmetis trunka ketverius metus. Dabartinė krizė kilo 2007-ųjų pabaigoje kaip pasaulio finansų krizė, o vėliau peraugo į ekonomikos krizę. 2010 metais prasidėjo naujas ekonominių problemų etapas - valstybės skolų krizė.

Pagrindinės valstybės skolų didėjimo priežastys yra trys. Pirma - lėtas finansinio sektoriaus restruktūrizavimas, kuris, skirtingai nei per bankų krizę Lietuvoje, o anksčiau - Švedijoje, iš kurios Lietuva mokėsi, buvo paliktas pačių bankų rankose ir valstybei teko perimti privačių bankų skolas (Latvija, Airija); antra - didelis nedarbas ir būtinybė skolintis užimtumo programų finansavimui; trečia priežastis - lėtas ūkio modernizavimas, daugiausia nulemtas valdymo problemų, ir dėl to prarandamas konkurencingumas bei pajamos.

Didėjant valstybių skolai, lėtai augant ekonomikai ir kai kurioms vyriausybėms atidėliojant reformas, investuotojai pradėjo abejoti šalių galimybėmis grąžinti skolas, todėl jų skolinimosi palūkanos pakilo iki 6-7 proc., o tai ekonominiu požiūriu nėra priimtina. Teko įsteigti euro zonos narių ekonomikos paramos fondą (valstybės, neturinčios euro, tarp jų ir Lietuva, gali gauti paramą remiantis Europos Sąjungos (ES) sutartimi). Už suteiktą pagalbą Graikija, Airija ir Portugalija įsipareigojo įgyvendinti griežtas taupymo priemones ir reformas.

Krizės galimybės

Tačiau iš pradžių buvo akcentuojamos tik bendro pobūdžio taupymo programos, stabdančios ekonomikos augimą, todėl teigiamų pertvarkos rezultatų teko palaukti. Tik vėliau daugiau dėmesio pradėta skirti taupymo priemonėms, didinančioms ekonomikos našumą. Paprastai tariant, gamyba neturėtų mažėti - reikia, kad mažėtų administracinės išlaidos, darbo laikas ir investicijos, skirtos prekėms pagaminti.

Pasakyti visada paprasčiau negu padaryti, nes padėtis pasaulio rinkose keičiasi ir vienu metu būtina įgyvendinti nemažai reformų, sudarančių prielaidas našumui bei ekonomikai augti. Reformoms vykdyti taip pat reikia laiko ir pinigų.

Investuotojai ir ekonomistai pradėjo nerimauti dėl galimo lėšų trūkumo įgyvendinant ekonomikos reformas, ypač jei tektų padėti didžiosioms ES šalims, tokioms kaip Italija ir Ispanija, tad šių valstybių skolinimosi kaina padidėjo. Nederėtų pamiršti, kad finansų sektoriaus pertvarka nėra baigta ir kad jame dar sukaupta nemažai skolų. Be to, vienų pagrindinių ES prekybos partnerių - JAV - skolos irgi viršijo nustatytus limitus, o ekonomikos augimas, kaip prognozuojama, turėtų būti lėtesnis.

Jeigu turtingos šalys neturi pinigų, kas tada gali nupirkti visas pagamintas prekes? Todėl vėl pradėta kalbėti apie naują ekonomikos nuosmukį pasaulyje.

Pesimistiškų komentarų dabar skelbiama nemažai - pažymimi vėluojantys ekonominiai sprendimai ir disonansu skambančios valstybių vadovų nuomonės. Kita vertus, kiekviena krizė kartu yra ir galimybė modernizuoti ekonomiką bei valdymą. Lietuva, kaip ir kitos buvusios pokomunistinės šalys, dešimtąjį dešimtmetį įrodė, kad ekonominės reformos gali būti sėkmingai įgyvendintos palyginti greitai ir su nedidelėmis investicijomis. Tiesa, reikia visuomenės pritarimo ir pasiryžimo aukotis visiems - tiek dirbantiems valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

Gana "važinėti ant bangos"

Reitingų sumažinimas, staigus rinkos nuosmukis iš dalies atspindi tai, kad vyksta tam tikra kova tarp valstybinio ir privataus sektoriaus - kam ir kiek tektų sumokėti už reformas.

ES valstybių vadovai turi pakankamą savo piliečių paramą (apklausų duomenimis, 79 proc. ES gyventojų mano, kad šalys narės privalo daugiau koordinuoti ekonomikos problemų sprendimą), neišsemiamą istorinį ir kūrybinį potencialą bei didžiulę vidaus rinką, leidžiančią visiems užsidirbti išnaudojant jos vidinius augimo rezervus. Jau dabar priimta daug sprendimų, kurie ES ekonomikos valdymą turėtų padaryti efektyvesnį ir greitesnį, tik reikia juos įgyvendinti. Sunkūs laikai visada yra puiki politinė terpė išryškėti tikriems lyderiams.

JAV užtenka intelektualaus potencialo ir energijos, kad atgaivintų ekonominius principus, kurie įvairių politinių pažiūrų ir tautybių žmonių pastangomis pavertė Ameriką pirmaujančia pasaulio ekonomika.

Lietuvos patirtis ir galimybės irgi nemenkos: per dvidešimt metų iš niekam nežinomos Sovietų Sąjungos provincijos tapti turtingiausių pasaulio valstybių klubo - ES - nare yra puikiausias šalies galimybių įrodymas. Problema tik ta, kad mūsų kraštas nuo pirmų narystės ES dienų užėmė vadinamąją "važiavimo ant bangos" politiką, t. y. be didelių pastangų uždirbti iš bendrų ES ir kitų valstybių laimėjimų. Taip gyventi patogu - politikams lieka daug laiko dalyvauti dainų ir šokių konkursuose.

Tačiau banga gali aukštai iškelti ir žemai nublokšti - neseniai visi tuo galėjo įsitikinti. Tad būtina pradėti įgyvendinti pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį pasitvirtinusius ekonominius sprendimus, koordinuojant juos su ES sprendimais, - padėsime ir sau, ir Europai.

Finansų rinkų folkloras byloja, kad rugpjūčio mėnesio rezultatus reikia vertinti atsargiai, - kol investicijų rinkos žvaigždės atostogauja, prie pulto sėdi naujokai. Politinis pasiryžimas įgyvendinti ambicingus reformų planus ir tendencijos finansų rinkose bei pasaulio ekonomikoje paprastai išryškėja rudenį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"