TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Augančios rinkos - didesnės pensijos

2010 01 06 0:00
Per praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesius būsimų pensininkų turto prieaugis tik iš investicijų siekė 353 mln. litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai Lietuvos valdžia, gelbėdama finansinėje duobėje esančią "Sodrą", skriaudė tiek esamus, tiek būsimus pensininkus. Sumažinus į privačius, vadinamuosius antrosios pakopos, pensijų fondus pervedamą lėšų dalį, būsimų pensininkų viltis sukaupti didesnę pensiją palaiko tik didėjanti investicinė grąža.

Kaip praneša Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, vien per 2009 metų lapkritį būsimų pensininkų antrosios pakopos fonduose kaupiamas turtas iš investicijų uždirbo 26 mln. litų. Iš viso pernai per sausio-lapkričio mėnesius būsimų pensininkų turto prieaugis tik iš investicijų siekė 353 mln. litų.

"Sodra" mažina, rinkos didina.

Tuo metu "Sodra" į būsimų pensininkų sąskaitas už šešis pirmuosius 2009 metų mėnesius birželį ir rugsėjį pervedė tik 268,25 mln. litų. Prognozuojama, kad Vyriausybei sumažinus įmokas į būsimų pensininkų sąskaitas antrosios pakopos pensijų fonduose jų senatvei kaupti už 2009-uosius bus pervesta perpus mažiau lėšų nei 2008 metais - maždaug 450 mln. litų.

"Artėjame prie svarbios akimirkos, kai grąža, gaunama iš investicijų, būsimų pensininkų turtą pradės didinti greičiau nei "Sodros" pervedama jų socialinio draudimo įmokų dalis. Nors visada primename, kad ateityje rinkos neabejotinai vėl smuks ir vėl augs, tendencijos rodo, jog būsimų pensininkų kaupiamas turtas didės vis sparčiau dėl įsibėgėjančio "palūkanų nuo palūkanų" efekto", - sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Pernai balandžio mėnesį ekspertai pateikė skaičius, kad dėl valstybės sprendimo sumažinti įmokų, pervedamų į būsimų pensininkų sąskaitas, dalį nuo 5,5 iki 2 proc. kiekvienas dirbantis asmuo, savarankiškai kaupiantis pensiją, per praėjusius ir šiuos metus vidutiniškai praras po 1809 litus. Skaičiuojama, jog būsimi Lietuvos pensininkai iš viso dėl negautų įmokų ir jų neuždirbtos investicinės grąžos neteks 5-7 mlrd. litų.

Žaidimas su degtukais

Klubo "Pinigų srautas" prezidento Audriaus Dzikevičiaus nuomone, antrosios pakopos pensijų fondai, investuojantys į akcijas, sugebėjo pasinaudoti rinkų augimo tendencijomis, laiku sumažino grynųjų pinigų kiekį ir padidino investicijas į akcijas. "Skirtingi fondai elgėsi nevienodai. Tačiau dabar neabejotinai jaučiama, kad akcijų rinkų optimizmas buvo perdėtas, akcijų kainos pakilusios nepamatuotai. Todėl būsimiems pensininkams iškyla nauja grėsmė - patirti naujų nuostolių", - LŽ teigė A.Dzikevičius.

Pasak jo, naujų investavimo krypčių pernai nepastebėta. "Kaip anksčiau buvo "žaidžiama su degtukais", taip elgiamasi ir dabar. Stebėdamas situaciją iš šalies pasigendu atsakingo požiūrio į pensijų fondų klientų turtą, taip pat to, kad būtų vengiama investuoti į tos pačios grupės valdomus fondus per tuos pačius grupės tarpininkus dėl interesų konflikto", - dėstė A.Dzikevičius.

UAB "Finasta Asset Management" Fondų valdymo departamento vadovas Vitalijus Šostakas sako, kad 2009 metai buvo ne mažiau audringi nei 2008-ieji, tik pernykštis kainų svyravimas - kas malonesnis negu užpernykštis. "Praėję metai atskleidė, jog akcijų rinkose nugali ekonominė logika. Nes akcijų arba didesnės rizikos obligacijų kainos, kaip parodė gyvenimas, sugrįžta žaibiškai, kai tik pagerėja ekonominės prognozės ir investuotojų lūkesčiai. Planuoti investicijas metams į priekį - profesionalių investuotojų reikalas. Ir tai nereiškia, jog užtenka remtis geromis pernykštėmis tendencijomis. Spėjimas, kad po vienų gerų metų neva būna kiti geri metai, - tikrai ne rodiklis. Šie metai gali pateisinti optimistines prognozes, bet gali ir nuvilti. Todėl pensijų kaupimo sistemos dalyviams patarčiau nešokinėti tarp skirtingos rizikos fondų", - LŽ aiškino pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį, kad žiūrint į 2010 metų galimybes reikia atsitraukti nuo "galinio vaizdo veidrodėlio".

"Tačiau pernai rinkose pradėjusių pūsti gerų vėjų stiprumas šiemet šiek tiek sumenkęs, nes jau po truputį silpsta bazinių palūkanų normų mažinimo efektas. Bankai ir rinkos dalyviai didžiausią naudą yra gavę pernai. Kita vertus, vyriausybių skolinimosi ribos irgi nėra beribės. Dauguma išsivysčiusių ir besivystančių valstybių vyriausybių yra gana daug pasiskolinusios, todėl galimybės su laiku mąžta. Reikia mažiausiai tikėtis ko nors panašaus, kad pasikartos 2009-ieji. Iš įvairių bendrovių duomenų matyti, jog pelningumas išliks pakankamai geras, augimas bus nuosaikus, jeigu vartotojų atsigavimas pasaulyje nesustos", - kalbėjo V.Šostakas. Pasak jo, žmonių apsisprendimo ir fondų pasirinkimo etapas jau pasibaigęs, dabar vyksta būsimų pensijų didinimas.

Siūlys naujoves

Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas LŽ priminė, jog praėjusių metų pradžioje niekas nesitikėjo, kad pensijų fondų rezultatai bus tokie geri. "Nors paskutinio 2009-ųjų ketvirčio duomenų dar neturime, vertindami tris ketvirčius galime teigti, jog visi pensijų fondai dirbo pelningai ir gavo nuo 7 iki 24 proc. grąžą. Labiausiai paaugo tie pensijų fondai, kurie investuoja į akcijas", - dėstė V.Cibas.

Anot jo, dar sunku pasakyti, ar jau spėta atsigriebti už anksčiau prarastus nuostolius dėl pasaulinės akcijų rinkų griūties, tačiau pastarųjų 12 mėnesių pensijų fondų vienetų vertė yra teigiama. "Tokių tendencijų ir reikėjo tikėtis, tik niekas negalėjo pasakyti, kada tai įvyks. Nuo kovo mėnesio prasidėjęs pakilimas tęsiasi. Tikėtina, jog šie metai bus geri, tačiau rinkos "pagauti" neįmanoma. Todėl dabar pulti iš konservatyvaus investavimo į rizikingesnį būtų ne pats geriausias sprendimas. Investavimo krypties rizikingumas turi priklausyti nuo pensijų kaupimo sistemos dalyvio amžiaus, ir šis pasiskirstymas Lietuvoje daugmaž yra geras", - tvirtino VPK atstovas.

Pasak V.Cibo, VPK turi planų tobulinti pensijų kaupimo sistemą. "Nors ji nebloga, nieko tobulo nėra. Todėl šiemet žadame pateikti kelis pasiūlymus. Jau parengtas įstatymo projektas, kuris siūlo įgyvendinti gyvenimo ciklo fondo sistemą. Tai reiškia, jog fondas sensta kartu su jo dalyviu. Reikia suvokti, kad pagrindinė priemonė, leidžianti gauti didesnes pensijas, yra rinka, o jos svyravimus ir tendencijas seka fondų valdytojai. Gyvenimo ciklo fondai padėtų efektyviau valdyti būsimas pensijas - daugiau uždirbti kaupimo pradžioje ir daugiau išsaugoti lėšų nuo nuvertėjimo kaupimo pabaigoje. Tuomet dalyviui nereikėtų pačiam galvoti, kada keisti fondo rizikingumą. Jis liktų tame pačiame fonde, kuris sentų kartu su dalyviu", - siūlomas naujoves aiškino V.Cibas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"