TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auganti ekonomika piniginių nepildo

2013 01 31 6:02
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/V.Lapėnienė: "Dėl geresnio darbo našumo sukuriamas didesnės vertės produktas lieka įmonių pelnuose."

Pastaruosius trejetą metų bene sparčiausiai po krizės gerėjantys Lietuvos ekonomikos rodikliai ir pernai nerado atgarsio gyventojų piniginėse. Tokias išvadas perša statistikos rodikliai.

Vakar per spaudos konferenciją Statistikos departamento direktorė Vilija Lapėnienė pateikė tokius svarbiausius Lietuvos ekonomikos 2012 metų rodiklius: bendrasis vidaus produktas per metus paaugo 3,6 proc. ir palyginamosiomis kainomis siekė 112,41 mlrd. litų; darbo našumas padidėjo 8,5 proc., o realus darbo užmokestis pakilo vos 1,1 procento. Metinė infliacija praėjusį mėnesį, palyginti su 2011-ųjų gruodžiu, siekė 2,8 proc., o vidutinė metinė - 3,2 procento.

Demonstravo atsparumą

V.Lapėnienė dar negalėjo konkrečiau atsakyti į LŽ klausimą, kokioms ūkio šakoms teko didžiausia BVP struktūros dalis, bet, anot jos, pirminiais duomenimis, šį rodiklį ir produkcijos pridėtinę vertę pernai labiausiai augino į eksportą orientuota pramonė, mažmeninė prekyba ir žemės ūkis, ypač augalininkystė, palepinta rekordiškai gerais javų derliais ir patraukliomis kainomis tarptautinėje rinkoje. Labiausiai šį rodiklį ir gamybos pridėtinę vertę smukdė statybos sektorius.

"Mūsų ekonomika pademonstravo atsparumą neigiamiems išorės ir vidaus veiksniams. Nuo 2012 metų vasaros buvo nuolat diskutuojama apie antrąją krizės bangą, galinčią sužlugdyti trapų atsigaunančios ekonomikos daigą, tačiau šiandien drįstame teigti, kad taip neatsitiko", - susipažinęs su Statistikos departamento pateiktu BVP, pagrindinio makroekonomikos rodiklio, rezultatu, padėtį komentavo SEB banko analitikas Gitanas Nausėda.

Jis taip pat pateikia SEB banko BVP augimo prognozę 2013-iesiems - 3,2 procento. Ji 0,1 procentinio optimistiškesnė negu numato Eurostatas, tačiau, analitiko nuomone, šiemet makroekonominė situacija Lietuvoje neturėtų būti blogesnė nei pernai, o kai kurias aspektais ir patrauklesnė, todėl tikėtina, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms, dar po metų BVP galėtų paūgėti ir 2,5 procento.

Pasak V.Lapėnienės, optimistiškiau žvelgti į artimiausią laikotarpį skatina ir tai, kad ES valstybės, patiriančios daugiausia problemų (Graikija, Italija, Portugalija), nėra svarbiausios mūsų tarptautinės prekybos partnerės, nes mes aktyviausiai prekiaujame su Vokietija, kurios ekonomikos rodikliai nėra prasti.

"Jeigu nedidės emigracija, daugiau darbo jėgos prisidės prie prekių ir paslaugų kūrimo, Eurostato prognozė pasitvirtins", - neabejoja departamento vadovė.

Diktuoja situacija

Pastarųjų ketverių metų makroekonominiai duomenys turėtų vis labiau išmušti iš vėžių tuos, kurie Lietuvoje fiksuojamą vieną žemiausių vidutinio darbo užmokesčio rodiklių Europos Sąjungoje argumentuoja gerokai žemesniu darbo našumu. Mat, Statistikos departamento duomenimis, nuo 2009-ųjų darbo našumas Lietuvoje pakilo 19,9 proc., o vidutinis realus darbo užmokestis per tą laiką sumažėjo 4,7 procentinio punkto. Tiesa, 2012 metais realus vidutinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į infliaciją, padidėjo 1,1 procentinio punkto, tačiau darbo našumas per metus kilo beveik 8 kartus sparčiau.

"Dėl geresnio darbo našumo sukuriamas didesnės vertės produktas lieka įmonių pelnuose, - pripažįsta V.Lapėnienė, bet ir pabrėžia kitą išvadą. - BVP Lietuvoje auga daugiausia darbo našumo didėjimo sąskaita."

Kita vertus, anot jos, lėtą darbo užmokesčio augimą diktuoja susiklosčiusi situacija - darbo našumas kyla daugiausia investicijų į modernias technologijas sąskaita, o rasti kvalifikuotos darbo jėgos verslininkams Lietuvoje vis sunkiau.

Tačiau, G.Nausėdos nuomone, minimalios mėnesio algos padidinimas nuo 850 iki 1000 litų vers darbdavius peržiūrėti ir kitų darbuotojų darbo užmokestį, ypač ten, kur atlyginimų struktūra ir taip yra "plokščia", t. y. nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo apmokėjimo skirtumai nėra dideli. Be to, kai kuriose įmonėse darbuotojų atlyginimai yra automatiškai susieti su minimalia mėnesio alga.

"Vien dėl šių priežasčių vidutinis darbo užmokestis gali ūgtelėti 3-4 proc., o kur dar darbuotojų skatinimas geresnių finansinių rezultatų pasiekusiose įmonėse, mėginimai "riebesne" alga pervilioti labiausiai kvalifikuotus darbuotojus iš konkurentų ir panašiai?" - svarsto SEB banko analitikas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pernai už minimalią algą dirbo per 80 tūkst. Lietuvos gyventojų, pusės dirbančių žmonių atlyginimai vidutinio darbo užmokesčio (1661 litas atskaičius mokesčius) nesiekė, o 765 gyventojai per mėnesį uždirbo per 20 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"