TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auganti euro zona į priekį stumia ir Vidurio Europą

2015 05 27 10:21
Rokas Grajauskas „Danske Bank“ nuotrauka

Nors po 2008-2009 metų krizės Vidurio Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija – ne vienerius metus gerokai nusileido Baltijos šalims pagal ekonomikos augimo tempą, pastaruoju metu situacija jau verčiasi aukštyn kojom. Vidurio Europos šalių augimą į priekį stumia sparčiai atsigaunanti euro zona, o Baltijos šalis žemyn – krizė Rusijoje.

Lėtas augimas po krizės

Pagrindinis veiksnys, neleidęs Vidurio Europos valstybėms greitai atsigauti po krizės, buvo sunki situacija euro zonoje. Dėl geografinio artumo Vidurio Europos šalys yra daug tampriau susijusios su pagrindinėmis euro zonos šalimis, nei Baltijos šalys. Tą atskleidžia ne tik investicijų srautai, bet ir eksportas. Jei Baltijos šalys į euro zoną eksportuoja maždaug 40-50 proc. savo produkcijos, Vidurio Europos šalių atveju tai sudaro maždaug du trečdalius viso eksporto.

Tačiau pastaruoju metu situacija keičiasi. Pagal ekonomikos augimo tempą visas Baltijos šalis praėjusiais metais lenkė tiek Vengrija, tiek Lenkija. Šiais metais Baltijos šalis turėtų lenkti jau visos keturios Vidurio Europos valstybės.

Už ausų tempia eksportas

Pagrindinė tokio atsigavimo priežastis – kylanti euro zona. Europos centriniam bankui įpučiant vis daugiau gyvybės į euro zonos ekonomiką, pagrindinėse euro zonos šalyse sparčiai plečiasi ir vidaus vartojimas, taigi, ir importas. Prognozuojama, kad Vokietijos importo prieaugis artimiausiais metais sudarys maždaug 6-7 proc., o tai reikš didžiules galimybes Vidurio Europos gamintojams išnaudoti atsiveriančias eksporto galimybes.

Ne paslaptis, kad pagrindinių Vidurio Europos valstybių ekonomikos yra stipriai priklausomos nuo automobilių pramonės. Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje automobilių pramonės indėlis į BVP svyruoja nuo 8 iki 12 proc., o tai yra vienas iš aukščiausių rodiklių pasaulyje. Šiose šalyse savo gamyklas turi pagrindiniai Vokietijos ir Prancūzijos gamintojai. Todėl pastaruoju metu atsigaunantys automobilių pardavimai euro zonos šalyse labai teigiamai veikia Vidurio Europos pramonę ir eksportą. Pavyzdžiui, Vokietijoje automobilių pardavimai praėjusiais metais augo 6 proc. ir jau pasiekė prieškrizinio bumo lygį.

Jau gerus metus Vidurio Europos valstybių bendros eksporto apimtys plečiasi septynmyliais žingsniais. 2014 metais eksporto augimas Čekijoje ir Vengrijoje sudarė po 9 proc., Lenkijoje ir Slovakijoje – apie 6 proc. Šiais metais visose šalyse laukiama maždaug 6-8 proc. eksporto augimo.

Mažesnė priklausomybė nuo Rusijos - privalumas

Vidurio Europos šalys yra gerokai mažiau priklausomos nuo Rusijos, į kurią eksportuoja vos kelis procentus savo produkcijos, išskyrus Lenkiją, kuri eksportuoja maždaug 5 proc. Todėl nepaisant to, kad šių šalių eksportas į Rusiją pastaruoju metu traukiasi 30-40 proc., vien tai, kad Rusija užima mažesnę dalį eksporto struktūroje, krizė Rusijoje turi labai ribotą poveikį šių šalių ekonomikoms.

Be to, didesnis atstumas nuo Rusijos reiškia ir mažesnę geopolitinę riziką dėl nenuspėjamų Rusijos veiksmų. O tai tiesiogiai atsiliepia investicijų lygiui. Jei visose Baltijos šalyse įmonės pastaruoju metu yra gana žymiai pristabdžiusios investicijas dėl krizės Rusijoje, tai investicijų augimas Vidurio Europos šalyse yra didžiausias nuo prieškrizinio pakilimo laikų. Praėjusiais metais jis buvo dviženklis Lenkijoje ir Vengrijoje, o šiems metams prognozuojamas maždaug 7 proc. investicijų augimas Lenkijoje, ir apie 5 proc. – kitose regiono šalyse. Tuo tarpu Baltijos šalyse investicijų augimas yra susitraukęs iki minimumo, o Latvijoje ir Estijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo neigiamas.

Perspektyva palankesnė Baltijos šalims

Nepaisant atsigaunančio eksporto, ilgalaikis ekonomikos augimas daugiausiai priklausys nuo vidinių veiksnių – įmonių konkurencingumo, inovacijų potencialo, valstybinės politikos stabilumo. Pastaroji problema ypač aktuali Vengrijoje, kurioje pastaraisiais metais priimta itin daug prieštaringų ir ilgalaikį šalies konkurencingumą mažinančių sprendimų.

Kalbant apie Baltijos šalis, šioms atsigavus po laikino išorinės paklausos susitraukimo Rytuose, prognozuojame šių šalių grįžimą į sparčiausiai augančių ES ekonomikų gretas. Žvelgiant bent keletą metų į priekį, augimas Baltijos šalyse turėtų siekti 3,1-3,4 proc. Tuo tarpu Vidurio Europos valstybėms piešiamas kiek niūresnis scenarijus. Tik Lenkijoje augimas turėtų būti ne mažiau spartus. Apie 3 proc. turėtų taip pat siekti Slovakija, tuo tarpu Čekijoje ir Vengrijoje artimiausiais metais prognozuojamas atitinkamai 2,4 ir 2,2 proc. sieksiantis vidutinis augimas.

Informaciją paruošė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"