Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
EKONOMIKA

Auganti skaitmeninė karta didina e.prekybos apimtis

 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Patraukli kaina, platus asortimentas, patogumas, sutaupytas laikas ir lanksčios prekės grąžinimo sąlygos – priežastys, lemiančios vis tvirtėjančias e.prekybos pozicijas Lietuvos rinkoje. Ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius kelis metus e.prekybos augimas gali smarkiai paspartėti – tai lems bręstantys ir vis didesnes pajamas generuoti pradedantys „skaitmeniniai čiabuviai” (angl. digital natives), t.y. žmonės, užaugę interneto eroje.

„Ši karta lengvai integruoja technologijas į savo apsipirkimo procesą, tad laimi tie, kurie jiems gali pasiūlyti geresnę kainą, patogumą, kokybę ar prekės ženklą, – sako e.prekyba užsiimančios UAB „Skaitmeninis pasaulis“ vadovas Vytautas Sakalas. – Šie jauni, modernūs žmonės šiandien sudaro perkančiųjų internetu daugumą, o augančios jų pajamos per kelerius ateinančius metus sparčiai didins jų pirkimo potencialą.“

Vyresnė karta, savo darbinę karjerą pradėjusi tada, kai populiariausia technologija buvo stalo kompiuteris arba spausdinimo mašinėlė, įpratę lankytis įprastose parduotuvėse, nors pastaraisiais metais ir jų pasitikėjimas e.prekyba auga. „Pasitikėjimą skatina tai, kad rinkoje mažėja avantiūristų, daugėja sąžiningų, ilgalaikiais strateginiais tikslais besivadovaujančių stambių žaidėjų, tokių kaip e-senukai.lt, e-maxima.lt, bilietų pardavėjai ir kt. Lietuviai internete pradeda jaustis vis jaukiau: daugėja valstybinių elektroninių paslaugų, elektroninės bankininkystės klientų,“ – sako V.Sakalas. Jo teigimu, vis daugiau įvairaus amžiaus regionų gyventojų internete pradeda ieškoti prekių, kurių keliasdešimties km spindulių aplink juos nėra.

TNS duomenimis, 2013 m. rudenį internetu (el.parduotuvėje arba grupinio apsipirkimo svetainėje) apsipirko 42 proc. interneto vartotojų (715 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir tik 1,7 proc. jų prekių įsigijo naudodamiesi mobiliuoju telefonu arba planšete. Pasak V.Sakalo, šias mažas m-komercijos apimtis lemia tai, kad dalis e.parduotuvių vis dar nepalaiko mobiliųjų įrenginių naršyklų ir kad mokėjimus vis dar lengviau valdyti kompiuteriu. Visgi ateityje ši tendencija turėtų keistis, nes dabar auganti karta mobilųjį įrenginį naudoja kaip pagrindinę platformą, o augantys e.prekybos mąstai paskatins bankus bei kitas elektroninius mokėjimus vykdančias bendroves elgtis lanksčiau, siūlyti naujų, modernių apmokėjimo būdų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"