Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Augantis įmonių įsiskolinimas „Sodrai“ – pavojaus ženklas ekonomikai

 
2015 10 14 11:00
careerealism.com nuotrauka

Lietuvos įmonių įsiskolinimo lygis, nuo 2011 metų skaičiuojamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir UAB „Creditreform Lietuva“, iki šiol mažėjęs – netikėtai ėmė augti. 

„Darbdavių skolos indeksas DIX buvo pradėtas skaičiuoti 2011 m. balandį ir tuomet siekė 785 eurus. Tokia buvo vidutinė skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui, tenkanti vienai Lietuvos įmonei, darbu aprūpinančiai bent vieną asmenį. Nuo to laiko kiekvieną mėnesio 23-ą dieną (nuo tos dienos įsijungia Sodros mechanizmai, nurašantys lėšas iš įmonės sąskaitos) fiksavome daugmaž tolygų vidutinės skolos Sodrai mažėjimą. Tai lėmė ir teigiamos tendencijos ekonomikoje, ir tolydžiai augantis į darbo rinką ateinančių darbdavių skaičius, kuris šių metų balandį viršijo 100 tūkst.,“ – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

S. Žilinskas atkreipia dėmesį, kad kuo mažesnė indekso reikšmė – tuo geriau sumokami ar išieškomi socialinio draudimo mokesčiai, taip pat tai parodo ir geresnę bendrą ekonomikos būklę. „Tačiau paskutiniu metu vidutinė Lietuvos darbdavių skola „Sodrai“, užuot tradiciškai mažėjusi, pradėjo didėti. Jei šių metų birželio 23 d. vidutinė skola, tenkanti vienam darbdaviui, siekė 446 eurus, tai liepos mėn. ji jau sudarė 452 eurus, o rugpjūčio mėn. – 482 eurus, o rugsėjo mėn. – net 502 eurus,“ – teigia S. Žilinskas.

Pasak LPK generalinio direktoriaus Osvaldo Čiukšio, užfiksuotas verslo įsiskolinimų lygio padidėjimas yra dar vienas rodiklis, liudijantis, kad Lietuvos ūkio plėtra pradėjo lėtėti.

„2014 m. Lietuvos BVP išaugo 3 proc., tuo tarpu 2015 m. pirmąjį pusmetį ūkio augimas buvo perpus mažesnis ir sudarė tik 1,4 proc. Blogiausia yra tai, kad pradeda šlubuoti pagrindinis Lietuvos ūkio variklis eksportas: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksportas, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 0,3 proc. Reikia nepamiršti ir to faktoriaus, kad šiuo metu ir artimiausius keletą metų ekonominė padėtis Lietuvai svarbiose užsienio rinkose išliks pažeidžiama, o prasidėję eksporto diversifikavimo procesai duos vaisių ne iš karto, todėl yra būtini ryžtingi žingsniai, užtikrinantys konkurencingumo ir ekonomikos augimo didinimą: atsakinga viešųjų finansų politika, siekiant biudžeto deficito ir valstybės skolos valdymo, struktūriniai Lietuvos ekonomikos ir verslo aplinkos problemų sprendimai: neproporcingai didelio darbo jėgos apmokestinimo ir biurokratinės naštos mažinimas, mokesčių administravimo supaprastinimas, darbo santykių liberalizavimas,“ – pabrėžė O. Čiukšys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"