TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Augantys atlyginimai nepaveja kaimyninių šalių

2015 05 26 13:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau – realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc. 

Atlyginimų kilimas sutampa su gerėjančia Lietuvos darbo rinkos būkle, nes didėjant darbo jėgos paklausa, kyla ir jos kaina. Antai pirmąjį 2015 m. ketvirtį nedarbo lygis sudarė 10 proc. ir, priešingai negu būdinga žiemos sezonui, sumažėjo palyginti su ketvirtuoju 2014 m. ketvirčiu.

Sparčiausiai didėjo informacijos ir ryšių sektoriaus atlyginimai – 10,6 proc., meninės ir laisvalaikio veiklos – 9,3 proc., statybos – 6,4 proc., profesinių paslaugų – 5,9 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 5,8 proc. Per metus darbo užmokestis sumažėjo tik išgaunamojoje pramonėje – 0,4 proc.

Padėtis atrodo visai nebloga, kol – kaip visuomet – nepradedame dairytis už kaimyno tvoros. Pastaruoju metu išties sunku susilaikyti nesižvalgius į artimiausias šalis, nes atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos atlyginimų srityje vis labiau krenta į akis. Pavyzdžiui, Estijoje vidutinis bruto darbo užmokestis pirmąjį 2015 m. ketvirtį buvo 1010 eurų – net 44 proc. didesnis negu Lietuvoje! Nuo Latvijos mūsų šalis taip pat atsilieka beveik dešimtadaliu. Ir tai juk šalys, kurių pragyvenimo lygis pagal BVP vienam gyventojui yra labai artimas ar net žemesnis negu Lietuvos. Šešėlinės ekonomikos mastas daug nesiskiria, tad „nurašyti“ šiam veiksniui pastebimai mažesnių Lietuvos atlyginimų taip pat negalima. Negana to, Latvijoje ir Estijoje darbuotojų finansinė padėtis gerėja dėl mokestinių priežasčių – abejose šalyse gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo šių metų pradžios sumažėjo po 1 proc. punktą.

Vilija Tauraitė.

Žinoma, Latvijoje ir Estijoje anksčiau įsibėgėjo vidaus rinka, o sykiu ir atlyginimų atsigavimas. Kaip skelbia Estijos statistikos departamentas, metinis realaus darbo užmokesčio padidėjimas šioje šalyje užfiksuotas jau 15 ketvirčių iš eilės, Lietuvoje – 9 ketvirčius, taigi 1,5 metų trumpiau. Be to, atlyginimų augimas vyko skirtingu tempu – Estijoje darbo užmokestis 2011–2014 m. didėjo vidutiniškai po 6,2 proc. kasmet, Latvijoje – 4,9 proc., Lietuvoje – 3,6 proc. Iš dalies žemesnį atlyginimų vidurkį galima paaiškinti ir MMA skirtumais. Lietuvoje MMA šiuo metu yra 300 eurų, Latvijoje – 360, o Estijoje – 390 eurų. Estijoje teigiamos įtakos turi geresnė darbo rinkos padėtis – nedarbo lygis ten gerokai mažesnis (6,6 proc.).

Suprantama, Estijoje taip pat ne viskas nušviesta rožine spalva – kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui statybos, energetikos, transporto, profesinių paslaugų, išgaunamosios pramonės, atlyginimai pirmąjį šių metų ketvirtį mažėjo. Vis dėlto skirtumai tarp trijų Baltijos šalių vis sunkiau paaiškinami ekonominiais veiksniais, tokiais kaip darbo našumas, darbuotojų kvalifikacija, ekonomikos struktūra ir pan.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ėmė sklandyti vis daugiau užuominų, kad būtent Lietuva tampa užsienio investuotojų favorite tarp trijų Baltijos šalių. Vienas iš patrauklių bruožų gali būti ir žemesnės darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau akivaizdu, kad tokia situacija yra laikina ir netvari. Viena vertus, toliau augant ekonomikai, aštrės darbuotojų paieškos problemos ir čia darbo užmokesčio dydis atliks anaiptol ne menkiausią vaidmenį. Be to, žemesni atlyginimai stabdo vidaus rinkos plėtrą – pagal darbo užmokesčio lygį formuojasi ir šalies gyventojų galimybės pirkti. O rimtai baimintis konkurencingumo praradimo dėl kylančių algų kol kas neverta – nors ekonomika jau pasiekė prieškrizinę viršūnę, pagal realųjį darbo užmokestį iki buvusios viršūnės dar trūksta daugiau negu 5 proc.

Autorė yra SEB banko vyriausioji analitikė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"