TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Augimą stabdo įsisukęs užburtas ratas

2013 06 10 6:00
R.Rodzko Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko kaip vienas rimtesnių šalies problemų įvardija didelį nedarbą ir emigraciją. Susidarė tam tikras užburtas ratas, kai darbo neturintys gyventojai emigruoja, dėl to mažėja paklausa vidaus rinkoje, įmonės vangiai investuoja ir neskuba samdyti naujų darbuotojų.

Eurą 2015-aisiais siekianti įsivesti Lietuva, anot R.Rodzko, kitų metų pradžioje turi palyginti geras galimybes atitikti Mastrichto kriterijus. „Nerimą kelia tai, kad biudžeto deficitas yra arti lemtingos 3 proc. ribos. Tai reiškia, kad rezervų, jei padėtis per metus pablogėtų, – nedaug“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.

Būdingas didelis svyravimas

- Kol kas Lietuvos ekonomikos augimas – vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES). Kas lemia tokį kilimą?

- Tai, kad šiuo metu Lietuvos augimas vienas sparčiausių ES, yra keleto pamatinių Lietuvos ekonomikos savybių pasekmė. Nemaža dalis atsakymo yra tai, kad Lietuva yra maža, atvira ir palyginti lanksti savo ekonomika, kur eksportas yra gana diversifikuotas, o bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui dar nemažai atsilieka nuo ES vidurkio. Tai lemia, kad per ilgą laikotarpį Lietuvos ekonomikos augimas yra gerokai spartesnis negu ES branduolio, tačiau ir augimo svyravimas didesnis.

Nuosmukio laikotarpiu mūsų šaliai būdingas didesnis kritimas, o pakilimo laikotarpiu - spartesnis augimas. Po 2009 metų nuosmukio Lietuvos ekonomikai sparčiau atsigauti padėjo palankios sąlygos daugumoje eksporto rinkų. Šiuo metu augimo skirtumus lemia ir tai, kad nemažai ES valstybių susiduria su vadinamosios skolų krizės padariniais.

- Lietuvos bankas kiek pablogino šalies ūkio augimo prognozes. Kokie veiksniai prisidėjo prie pesimistiškesnių nuotaikų?

- Šį kartą mus labiausiai nuvylė 2012 metų investicijų tendencijos – pernai investicijos krito. Tarp labiausiai mažėjančių – valstybės finansuojamos investicijos į infrastruktūros objektus. Gerokai mažiau investuojama ir į mašinas bei įrenginius.

Įmonės ateities perspektyvas vertina atsargiai, kaip pagrindinį plėtrą ribojantį veiksnį mato nepakankamą paklausą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose ir neskuba didinti pajėgumų. Dėl to palyginti nemažai – net 2 proc. – sumažinome investicijų augimo prognozę 2013-iesiems.

- Kokie didžiausi iššūkiai artimiausiu metu laukia Lietuvos ekonomikos?

- Šiuo metu vienos rimtesnių problemų – didelis nedarbas ir emigracija. Susidarė tam tikras užburtas ratas, kai darbo neturintys gyventojai emigruoja, dėl to mažėja paklausa vidaus rinkoje, įmonės vangiai investuoja ir neskuba samdyti naujų darbuotojų. Tokia tendencija stabdo ilgalaikį šalies augimą.

Kalbant apie ilgesnį laikotarpį, atkreipčiau dėmesį į jau minėtą Lietuvos ekonomikos augimui būdingą didelį svyravimą. Pakilimo laikotarpiu didesnis augimas džiugina, tačiau ne visuomet daugiau yra geriau. Tai automatiškai reiškia, kad ir nuosmukis tam tikrais tarpsniais gali būti didesnis. Matyt, sutiksite, kad nėra prasmės bandyti keisti tai, ko negali. Prasmingiau didinti ekonomikos ir darbo rinkos lankstumą, konkurencingumą, gebėjimą lengviau prisitaikyti prie nepalankaus ekonominio šoko. Lietuvos bankas, siekdamas išvengti burbulų pūtimosi ir galimo skausmingo jų sprogimo, pradėjo aktyviai taikyti makroprudencinės (sisteminę riziką ribojančios) politikos instrumentus - tokius kaip paskolos ir įkeičiamo turto užstato santykis, pajamų ir paskolos įmokos santykis. Numatoma aktyviai taikyti ir kitas priemones, pavyzdžiui, reikalauti, kad finansų įstaigos turėtų anticiklinę kapitalo atsargą, kuri galėtų veikti kaip parašiutas per galimą ekonomikos nuosmukį. Valstybės biudžetas taip pat turėtų būti aktyviau naudojamas kaip ekonominius ciklus švelninantis instrumentas.

Riboja ūkio plėtrą

- Svarbiausių mūsų šalies eksporto partnerių padėtis nedžiugina: Rusijos ekonomika lėtėja, Vokietijos ūkis nerodo laukto augimo. Kaip tai paveiks Lietuvą?

- Prastėjanti ekonominė padėtis šiose šalyse sukuria mažiau galimybių eksportuojančioms Lietuvos įmonėms. Prastėjant paklausai šios įmonės mažiau investuoja, taip pat samdo mažiau darbuotojų. Dėl to didėja nedarbas, lėtėja vidaus paklausa ir mažėja BVP augimas Lietuvoje.

Be to, tai panašiai neigiamai turėtų paveikti ir Latvijos, Estijos eksporto bei BVP augimą. O Baltijos kaimynės taip pat yra labai svarbios Lietuvos eksporto rinkos. Taip neigiamas lėtėjančios paklausos poveikis Rusijoje ir Vokietijoje būtų dar sustiprintas.

- ES vis dar apimta recesijos. Kokios įtakos stagnacija Europoje turės mūsų šaliai?

- Kadangi euro zonai tenka beveik trečdalis Lietuvos eksporto, natūralu, kad šio bloko ekonomines tendencijas pajunta ir Lietuva. Šiuo metu neatsigaunanti euro zonos ir visos ES ekonomika yra Lietuvos ūkio plėtrą ribojantis veiksnys.

Euro paskatos ekonomikai

- Vyriausybė planuoja, kad eurą galėtume įsivesti 2015 metais. Ar tokie planai realistiški? Kas gali pakišti koją?

- Prieš ES Tarybai priimant sprendimą dėl euro įvedimo šalyje Europos Komisija ir Europos centrinis bankas vertina, ar šalis atitinka vadinamuosius Mastrichto ekonominės ir teisinės konvergencijos kriterijus. Ekonominius kriterijus sudaro kainų stabilumas, biudžeto deficitas, valdžios sektoriaus skola, palūkanų normos ir valiutos kurso stabilumas. Pagal šiuos kriterijus vertinama, ar šalis yra pasiekusi tinkamą ekonominės konvergencijos lygį, kad galėtų sėkmingai dalyvauti pinigų sąjungoje.

Lietuva turi palyginti geras galimybes atitikti šiuos kriterijus, kai bus atliekamas vertinimas 2014 metų pradžioje. Šiuo metu infliacija jau yra pasiekusi kriterijaus dydį ir toliau mažėja. Valdžios sektoriaus skola yra gerokai mažesnė už kriterijų. Biudžeto deficitas pagal naujausias prognozes taip pat turėtų atitikti kriterijų. Nerimą kelia tai, kad biudžeto deficitas yra arti lemtingos 3 proc. ribos. Tai reiškia, kad rezervų, jei padėtis per metus pablogėtų, - nedaug.

- Svarstoma, ar daliai euro zonos valstybių neišsivaduojant iš finansinių sunkumų verta skubėti prisidėti prie šios sąjungos. Kodėl Lietuvai reikalingas euras?

- Pirmiausia pažymėsiu, kad euro įvedimas suteiks papildomų paskatų Lietuvos ekonomikai. Perėjus prie euro išnyktų lito kurso rizika, todėl, kartu vykdant atsakingą fiskalinę politiką, atsirastų tvirtų prielaidų mažėti palūkanų normoms, ir Vyriausybės, ir gyventojų bei įmonių skolinimosi kainai. Konvergencijos kriterijų vykdymas rodo, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką, o tai didina Lietuvos patrauklumą tarp valstybei skolinančių ir darbo vietas kuriančių investuotojų. Euro įvedimas stiprintų Lietuvos ekonominę integraciją ES, o tai kurtų palankesnę aplinką tarptautinei prekybai, darbo vietoms kurti, stiprintų ekonomiką ir suteiktų jai naujų galimybių. Nepamirškime, kad mūsų kaimynės Estija ir Latvija jau turi eurą arba ketina jį įsivesti artimiausiu metu. O visoms Baltijos šalims įsivedus eurą regionas taptų labiau integruotas ir patrauklesnis investuotojams bei verslo partneriams, vertinantiems jį kaip vieną visumą. Tai, kad įvedus eurą neliktų pinigų keitimo išlaidų, būtų naudinga keliaujantiems, į užsienį vykstantiems mokytis ir dirbti žmonėms. Iš to laimėtų ir įmonės.

Ilgesniu laikotarpiu euras skatintų didesnę ES bendrosios rinkos konkurenciją, kuri visada naudinga vartotojams. Be to, būtų lengviau palyginti kainas, atlyginimus, pensijas, stipendijas visoje euro zonoje.

Iš esmės mes eurą jau beveik ir turime, nes litas su euru susietas fiksuotu, stabiliu kursu. Tačiau negalime pasinaudoti euro zonos teikiamomis galimybėmis, dalyvauti priimant sprendimus euro zonos pinigų politikoje. Tapusi euro zonos nare Lietuva dalyvautų Europos finansinio stabilumo mechanizme, o jei būtų sunkumų, turėtų tvirtą finansinę apsaugą. Žinoma, reikėtų ir mūsų šalies finansinio indėlio šiame mechanizme. Euro įvedimas svarbus ir geopolitiniu požiūriu, nes stiprintų šalies saugumą, didintų politinį Lietuvos svorį Europos ir tarptautinėje politikoje.

Reikšmingas trūkumas biudžete

- Pirmaisiais šių metų mėnesiais į valstybės biudžetą nepavyko surinkti suplanuotų akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Trūkumas siekia apie 400 mln. litų. Kokias įžvelgtumėte to priežastis?

- Didžioji dalis šio mokesčio pajamų trūkumo atsiranda dėl nenumatytų didelių PVM grąžinimų už 2012-ųjų antrąjį pusmetį. Gerai tai, kad, tikėtina, ši „skylė“ yra vienkartinio pobūdžio – per metus ji neturėtų reikšmingai ir nuolat didėti. Vis dėlto trūkumo suma yra reikšminga.

- Premjeras Algirdas Butkevičius, kiti valdančiosios koalicijos atstovai užsimena, kad galima svarstyti apie atlyginimų didinimą politikams, biudžetinių įstaigų darbuotojams nuo kitų metų. Ar tam jau yra galimybių?

- Čia prioritetų ir pasirinkimo klausimas. Atsižvelgiant į strateginius Vyriausybės tikslus, tokį sprendimą reikėtų priimti labai apgalvotai, įvertinus biudžeto išgales, nes šis žingsnis turėtų nuolatinių ilgalaikių pasekmių biudžeto deficitui. Sprendimas neprasprūstų ir pro finansų rinkos dalyvių akis ir galėtų turėti įtakos Lietuvos rizikos vertinimui, o tai veiktų Vyriausybės skolinimosi kainą.

- Vyriausybė žada mokesčių reformą. Prie to dirbo premjero sudaryta darbo grupė, savo siūlymus teikia valdančiosios koalicijos partijos. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų pertvarkyti mūsų šalies mokesčių sistemą?

- Į siūlymus dėl mokesčių sistemos reformos reikėtų žvelgti kaip į bendrą priemonių paketą. Kiek man teko matyti šios darbo grupės pasiūlymus, juose yra subtilių, mokestines paskatas keičiančių minčių. Todėl kai kurių šio pasiūlymo dalių keitimas gali iš esmės sugadinti pradinę idėją ir turėti nelauktą, gal net priešingą poveikį. Be to, priimant sprendimus turėtų būti labai atidžiai įvertinta, ar jie nesikerta su esmine galimos mokesčių reformos sąlyga – biudžeto deficitas negali padidėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"