TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auginti vaistažoles padeda mokslininkai

2014 06 20 6:00
Vaistažolės ruošiamos džiovykloje naudojant saulės energiją. LŽ archyvo nuotraukos

Daugelį vaistažolių Lietuvoje patariama rinkti iki Joninių, kai dienos yra ilgiausios, o saulė - aukščiausiame taške. Tada žolynuose geriausiai atsiskleidžia gydyti padedančios veikliosios medžiagos. Šiais laikais vaistažolės renkamos ne tik pievose ir miškuose. Su mokslininkų pagalba jos sėkmingai auginamos ir pramoniniuose ūkiuose.

Prieš kelias savaites asociacija "Slėnis Nemunas“ kartu su partneriais Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) mokslininkais baigė vykdyti mokslo žinių sklaidos projektą, kuriuo buvo siekiama paskatinti nedidelius šeimos ūkius imtis alternatyvaus verslo – auginti vaistažoles.

Daugiau atsivežame

Šio projekto vadovas, ASU Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Algirdas Raila įsitikinęs, jog vaistažolių auginimas – perspektyvi veikla kaime. Pastaruoju metu pasaulyje sparčiai didėja natūralių vaistinių augalinių žaliavų paklausa. Vien iš šių produktų pasaulyje pagaminama 35−40 proc. preparatų. Jiems būdingas platesnis poveikis ir mažesni šalutiniai veiksniai žmogaus organizmui nei cheminių vaistų.

„Šiuo metu Lietuvoje išauginama nepakankamai vaistinių augalų, dažnai jų kokybė neatitinka keliamų reikalavimų. Lietuvoje tradicinėje ir liaudies medicinoje naudojama apie 460 vaistinių augalų rūšių ir kasmet perdirbama beveik 300 tonų vaistinės augalinės žaliavos“, - kalbėjo mokslininkas. Nors sąlygos vaistiniams augalams auginti gana palankios, Lietuvoje yra tinkami dirvožemiai ir neužteršta aplinka, net 65 proc. šio kiekio importuojama iš kaimynių valstybių ir kitų šalių, daugiausia - iš Lenkijos.

Ieškota atsakymų

Prof. A. Railos teigimu, projekto idėja kilo ieškant atsakymo į klausimą, kodėl Lietuva, turinti tinkamą gamtinę aplinką, negali apsirūpinti šalyje išaugintais vaistiniais ir prieskoniniais augalais bei natūraliais maisto papildų komponentais, o priversta juos importuoti. Siekiant surasti patikrintus sprendimus ir juos pademonstruoti įvairiuose šalies regionuose buvo suburta ASU ir VDU Kauno botanikos sodo mokslininkų grupė. Pagrindinis projekto tikslas – skatinti vaistažolininkystę kaip netradicinę ir aplinkai palankią ūkininkavimo formą žemės ir miškų ūkiuose.

Projektą „Perspektyvių vaistinių augalų auginimo ir inovatyvių vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijų, naudojant saulės energiją, sklaida“ įgyvendino asociacija "Slėnis Nemunas“ ir projekto partneriai ASU ir VDU universitetai.

„Kauno botanikos sode ir kitose Lietuvos mokslinėse įstaigose atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad galima gerokai padidinti ekologiškai auginamų vaistinių augalų derlingumą, pagerinti produkcijos kokybę“, - kalbėjo šio projekto vadovas.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šalyje menkai išnaudojamos galimybės ir neįveisiamos prekinės vaistinių bei prieskoninių augalų auginimo plantacijos, yra žaliavos pirminio perdirbimo technologijų stygius. Visi šioje srityje dirbantys mokslininkai taip pat pabrėžia ir žaliavos perdirbimo technologijų kokybės svarbą.

Pilnų namų bendruomenėje vaistažolių arbatos gaminamos naudojant Lietuvos mokslininkų sukurtas džiovinimo technologijas.

Seniausias ir dažniausiai naudojamas vaistinės augalinės žaliavos konservavimo būdas yra džiovinimas. Tačiau dėl šio proceso vaistažolių produktai tampa brangūs, jis lemia 60−70 proc. žaliavos savikainos. Tad šios krypties verslas tampa nepatrauklus, nes produktai dėl didelių energijos sąnaudų tampa mažai konkurencingi. Todėl ieškota galimybių pasitelkti saulės energiją.

Norime tapti eksportuotojais

ASU kartu su VDU Kauno botanikos sodo mokslininkais atliko unikalų inovacinį autorinį darbą vaistažolių ūkyje Dzūkijos nacionaliniame parke bei kituose šalies regionuose. Dviejų universitetų mokslininkai šiame projekte dalyvavo kaip savo generuojamų mokslinių idėjų autoriai ir tolesnės plėtros iniciatoriai.

„Technologinių inovacijų platesnis diegimas specializuotuose ekologinės gamybos ūkiuose leis Lietuvoje padidinti vaistinių augalų derlingumą, pagerinti produkcijos kokybę. Projekto įgyvendinimas skatino ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir didino specializuotų vaistažolininkystės ūkių konkurencingumą. Pavyzdžiui, tradiciniu būdu džiovintose aktinidijų uogose vitamino C išlieka 50-70 procentų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad taikant inovatyvias technologijas vitamino C netektį aktinidijose galima sumažinti iki minimumo, o vaistinių augalų džiovinimui, efektyviai naudojant saulės energiją, energijos sąnaudas sumažinti keliolika kartų“, - pasakojo prof. A. Raila. Anot jo, mokslininkai šiuo projektu taip pat siekė, kad Lietuva iš vaistinių ir prieskoninių augalų importuotojos taptų šių produktų eksportuotoja.

Vykdant projektą surengti parodomieji bandymai Pilnų namų bendruomenės ekologiniame ūkyje, Panaroje, Varėnos rajone, Romo ir Redos Tamašauskų ūkyje Kriokiškių kaime, Pagėgių savivaldybėje, Mindaugo ir Genovaitės Sakalauskų ūkyje Ukmergės rajone, ASU bandymų bazėje, VDU Kauno botanikos sode, organizuotos lauko dienos ūkininkams konsultantams, profesinių mokyklų ir kolegijų dėstytojams - seminarai. Renginiuose dalyvavo 510 ūkininkų.

Džiovinamos naudojant saulės energiją

Pilnų namų bendruomenė, įsikūrusi netoli Merkinės, Panaros kaime, vaistažolininkyste užsiima jau nuo 2005 metų. Mokslininkai čia sukūrė unikalią analogų neturinčią vaistažolių džiovyklą, kuri naudoja saulės energiją. Bendruomenės ūkyje ekologiškai auginama per 40 rūšių vaistinių augalų. Visi darbai atliekami rankomis.

„Mūsų bendruomenė, laimėjusi projektą, pagal mokslininkų rekomendacijas pasodino vaistažoles ir buvo stebimas jų augimo procesas. Nurinktos vaistažolės buvo džiovinamos pas mus įrengtoje džiovykloje, kuri naudoja saulės energiją. Projekto metu džiovykla buvo automatizuota, nes pats žmogus juk negali tiksliai valdyti temperatūros pokyčių. Rengėme lauko dienas, o atvykę ūkininkai galėjo susipažinti su šių kultūrų auginimo bei džiovinimo technologijomis“, - pasakojo Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė.

Pilnų namų bendruomenė tapo tiesiog traukos objektu. Lankytojai daug sužino apie vaistažolių auginimą, ekologinį ūkininkavimą, saulės energijos panaudojimo galimybes. „Kaimo žmonėms sukūrėme papildomų darbo vietų. Manome, kad bendruomenėje įgyvendintos mokslininkų idėjos sudarė puikias galimybes paskatinti ir kitus ūkius kurti ką nors panašaus. Netgi užsienio svečiai žavėjosi tuo, ką padarėme, ir klausė, ar tiktai tai yra Lietuvos mokslininkų sukurta. Per kelerius metus Pilnų namų bendruomenė tapo savotišku technologijų parku, nes įgyvendinome unikalias energetines technologijas“, - kalbėjo R. Jakubonienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"