TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aukščiausiai kilęs uostas, žemiausiai krito

2009 07 20 0:00
Klaipėdos uoste kartais tvyro štilis, kartais - gamybinė apgultis, o apskritai laivų sumažėję dešimtadaliu.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos uostas pagal praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatus tarp Baltijos šalių uostų buvo augimo lyderis, pagal šiuos metus - autsaideris. Bet prognozė teigiama.

Pastaraisiais metais Baltijos valstybių uostai per šešis mėnesius perkraudavo maždaug po 70 mln. tonų krovinių, tačiau pirmaudavo tai Talinas, tai Ventspilis. O pernai pirmąjį pusmetį pagal krovinių apyvartą pagrindiniu Baltijos šalių uostu, aplenkęs ne tik Rygą, bet ir kitus varžovus, tapo Klaipėdos uostas. Apyvartai viršijus 15,8 mln. tonų, augimas, skaičiuojant pagal 2007 metų atitinkamą laikotarpį (13,1 mln. tonų), sudarė per 20 procentų. Nors pernai antrąjį pusmetį uosto rodikliai jau negerėjo, tai nesutrukdė užkopti į rekordinę bemaž 30 mln. tonų rezultatų aukštumą.

Dominuoja naftos eksportas

Šiemet situacija apsivertė aukštyn kojomis: Talinas, kurio pernai pirmąjį pusmetį ekonominė padėtis buvo blogiausia (14,7 mln. tonų arba -32 proc.), dabar tapo lyderiu, pasiekęs 15,3 mln. tonų rezultatą (+3,6 proc.). O Klaipėda smuktelėjo 18 proc. - iki 13 mln. tonų. Atotrūkis tarp Ventspilio (14,8 mln. tonų) ir Rygos (14,7 mln. tonų) visiškai sumažėjo, nes jau keletą metų įtakos netenkantis Ventspilis strateginio lyderio vaidmenį pamažu užleidžia Latvijos sostinei, net ir šiemet atradusiai augimo rezervų (+3 proc.).

Taliną šiemet labiausiai kilstelėjo tranzitiniai naftos produktai, kurių krauta apie 12 mln. tonų, arba 76 proc. apyvartos. Rygai augti padeda anglis - jos krova padidėjo iki 7,5 mln. tonų. Trečdaliu daugiau ten eksportuota ir naftos produktų - 3,3 mln. tonų.

Tuo pat metu naftos ir chemijos specializaciją turėjusiame Ventspilyje, nors naftos produktų padaugėjo, jų apyvarta uoste nesiekė 10 mln. tonų. Toks jos kiekis, jeigu dar kas prisimena praėjusio dešimtmečio laikus, kai rusiška nafta tekėjo vamzdynu, nerodo net pusės naftos eksporto galimybių.

Nors Klaipėdos uoste naftos produktai ir išsiskiria tarp krovinių (apie 4 mln. litų per pusmetį), bet nedominuoja. Krovinių nomenklatūra čia daug margesnė. Prekybos rinkoje sumažėjus generalinių krovinių ir konteinerių kiekiui, Klaipėdos uosto krova krito į 2007 metų lygį.

Bet net ir Klaipėda nepatyrė tokio skausmingo rinkos niukso kaip Rusijos uostai Sankt Peterburgas ir Kaliningradas. Pirmojo apyvarta, palyginti su 2008 metų pirmuoju pusmečiu, smuko 22,5 proc. - iki 22,6 mln. tonų, antrojo - 26 proc., iki 6 mln. tonų. Nors bendra visų Rusijos uostų krova per pirmus 6 mėnesius padidėjo beveik 6 proc. - iki 235 mln. tonų, augimą nulėmė, Uostų asociacijos duomenimis, naftos produktų eksportas, padidėjęs iki 144 mln. tonų.

Įžvelgia kilimą

Klaipėdos uosto marketingo direktorius Artūras Drungilas įsitikinęs, kad dabartiniai Klaipėdos uosto rezultatai gana geri. Jie atitinka 2007 metų padėtį, kai vartojimas dar tik kilo. "Tokį ryškų Klaipėdos uosto apyvartos kritimą šiemet nulėmė pernelyg spartus 2008 metų pirmojo pusmečio kilimas. Ypač buvo išaugusi naftos produktų krova, palyginti su 2007 metais. O šiemet pagrindinė eksportuotoja, bendrovė "Mažeikių nafta", pristabdė gamybą, todėl uoste matome didžiulį rodiklių atsilikimą. Tačiau antrąjį pusmetį vaizdas turėtų keistis, nes jau gegužę buvo perpilta daugiau naftos nei tą patį mėnesį pernai. Antroji uosto nuosmukio priežastis ta, kad Baltarusijos trąšų eksportuotojai neturi prekybos į Indijos ir Kinijos rinkas sutarčių. Tačiau žinome, kad analogišką sutartį jau pasirašė Rusijos kalio trąšų gamintoja "Silvinit". Vadinasi, netrukus ją gali pasirašyti ir baltarusiai. Tikimės, kad tada pajudės iš sąstingio kalio trąšų eksportas", - kalbėjo A.Drungilas.

Jis prognozuoja, kad iki metų pabaigos atsilikimą pavyks sumažinti iki 15-12 procentų. Jo žodžiams paremti galima paieškoti ir daugiau optimistų, net tarp pačių mažiausių uosto kompanijų.

Pavyzdžiui, Klaipėdos uoste pačiu įspūdingiausiu rezultatų gerėjimu per pirmąjį pusmetį išsiskyrė lietuviškas durpes eksportuojanti bendrovė "Mabre LPC" (buvusi "Lietuviškų durpių krova"). Durpių krova padidėjo 111 tūkst. tonų, arba 2,4 karto. Bendrovės direktorius Irmantas Chrimlis sako, kad toks skirtumas - tai dvejų metų apyvartos mažėjimo po 30 proc. pasekmė. "Durpių eksportas priklauso nuo klimato. Šiemet mums palankūs, sausi, metai. Be to, mūsų partneriai surado keletą naujų klientų. Tikimės, kad jie bus nuolatiniai, o durpių pirkimas - pastovus, nors jį lemia sezoniškumas. Dar labiau didinti krovos negalėtume, nepakanka sandėliavimo ploto", - bendrovės ekonominio pakilimo priežastis nurodė I.Chrimlis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"