TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auksinės komunalinės būsto paslaugos

2010 04 15 0:00
Laikinai nesinaudojantys šiukšlių išvežimo paslaugomis žmonės neturi galimybės atsisakyti už tai mokėti.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos gyventojai yra pasmerkti būti valdininkų sukurtos komunalinių paslaugų sistemos įkaitais. Ji verčia žmogų už paslaugas mokėti pagal būsto plotą, tad dažnas permoka, bet privalo sumokėti už tai, kuo net nesinaudoja. O pastangos keisti apiplėšiančią sistemą virsta beviltiška kova su milžiniškų pinigų galia.

Šiukšlių išvežimo, bendrų patalpų apšvietimo ir jų valymo, šilumos tinklų eksploatacijos išlaidos, remonto darbų sąskaitos ir kaupiamų lėšų klausimai daugiabučių namų gyventojams visada yra nepermatomi kaip tamsus miškas: dažnai nežinai, už ką moki, bet sąskaitos vis didėja, ir neturi jokios valios rinktis arba taupyti - privalai sumokėti, kiek priskaičiuoja namą administruojanti įmonė.

Laikinai nesinaudojantys šiukšlių išvežimo paslaugomis žmonės neturi galimybės atsisakyti už tai mokėti - gyventojas gali metus iš namų neišnešti nė popierėlio šiukšlių, bet sumokėti turi visada vienodai, pagal būsto plotą. Už bendrų patalpų apšvietimą vienos laiptinės gyventojai moka skirtingai ir vieniems tenka mokėti daugiau už kitus - lyg ne visiems laiptinėje vienodai šviesu. O už laiptinių valymą mokama net tada, kai jos neišvalomos mėnesius. Visos komunalinės paslaugos yra prievolė, jų neišvengsi net klampinamas į skolas.

Aktyvūs daugiabučių gyventojai metų metus šiuos klausimus kelia viešai, bet jokių rezultatų savo naudai jie nepasiekia. Sistema neįveikiama. Valdininkai palankūs komunalininkams, o šiems labai patogi tvarka, pagal kurią, pavyzdžiui, už šiukšles arba laiptinės apšvietimą sąskaita išrašoma pagal buto plotą, bet ne pagal jame gyvenančių žmonių skaičių, ir tuo labiau ne pagal išneštą šiukšlių kiekį. Mat pasiutusiai patogu - nei sverti, nei matuoti nereikia.

Nors pernai rudenį Seime buvo siūlomos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias mėginta įteisinti namų savininkams galimybę skirti lėšas pastatų priežiūrai ir išlaikymui ne tik pagal jų turto dydį, bet ir pagal gyventojų skaičių, tačiau gyventojams palankios pataisos politikams nepatiko ir nebuvo priimtos.

Tiesa, kai kurių šalies savivaldybių tarybos, tvirtindamos tarifus, vis tiek priima tokius sprendimus. Antai Šiauliuose komunalinių paslaugų sąskaitos skaičiuojamos pagal būsto gyventojų skaičių, Vilniuje - pagal patalpų plotą, Druskininkuose - pagal plotą, bet įvertinant ir gyventojų skaičių. Kauno miestas jau atsisakė pernykščio sprendimo komunalinių paslaugų išlaidas skaičiuoti pagal būste gyvenančių žmonių skaičių ir vėl skaičiuoja pagal būsto dydį. Matyt, politikus spustelėjo komunalinės įmonės.

Šluota ir lemputė ta pati

Vieno sostinės Karoliniškių mikrorajono daugiabučio namo gyventojų atlikta penkerių metų sąskaitų analizė rodo, kad per šį laiką šiukšlių išvežimo paslaugų kaina Vilniaus mieste padidėjo beveik 4 kartus, bendrų patalpų apšvietimas pabrango beveik pusantro karto, namo šilumos tinklų eksploatacija - beveik 3 kartus, administravimo išlaidos padidėjo 3 kartus.

Žmonės klausė sostinės valdininkų, kodėl toje pačioje laiptinėje, tačiau skirtingo ploto butuose gyvenančių žmonių per metus sumokėtas komunalinių mokesčių skirtumas siekia net 420 litų. "Juk šluota, kuria laiptus šluoja, - visiems ta pati, laiptus apšviečianti lemputė - taip pat visiems ta pati. Tačiau skirtingos išlaidos gyventojams apskaičiuojamos pagal jų būsto plotą. Nelogiška. Dar vienas protu nesuvokiamas pavyzdys: sausio mėnesį už bendrą namo elektrą sumokėjome beveik tiek pat, kiek už savo bute sunaudotą elektros energiją", - LŽ aiškino žmogus Karoliniškių mikrorajono daugiabučio gyventojų vardu. Pasak jo, gyventojai šiuos klausimus Vilniaus miesto savivaldybei raštu dėstė šešis kartus, tačiau gauti atsakymai jų netenkina ir neįtikina. Mat valdininkai nė neieško sprendimo, tik atsako, kad "viskas gerai". O kam gerai?

Renkasi lengviausią kelią

Tai, kad dabartinė komunalinių paslaugų apskaičiavimo ir paskirstymo tvarka yra ydinga, sutinka ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkas, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys. "Iš visų galimų variantų nė vienas nėra tobulas, todėl kiekviena savivaldybė šį klausimą sprendžia skirtingai. Antai Druskininkų savivaldybė yra pritaikiusi vieną geresnių sprendimų - nors jie skaičiuoja paslaugų kainą pagal būsto plotą, bet su tam tikromis išlygomis įvertina ir gyventojų jame skaičių. Bet kai suteiktų paslaugų apskaita tvarkoma tik pagal gyventojų skaičių, trukdo gyventojų migracijos problema. Šiaulių mieste yra 116 tūkst. gyventojų, mokančių už komunalines paslaugas, nors deklaruotas gyventojų skaičius siekia 146 tūkst., taigi 30 tūkst. arba yra ir nemoka, arba jų čia nėra. Mat Šiauliuose už šias paslaugas mokama pagal gyventojų skaičių būste, o įstaigos moka pagal turimą plotą. Bet tai irgi nėra teisinga, nes, pavyzdžiui, didelis prekybos centras, prekiaujantis automobiliais, nešiukšlina tiek, už kiek šiukšlių sumoka. Aišku, visos komunalininkų nesurenkamos pajamos yra įtraukiamos į tarifą ir jį padidina kitiems - sąžiningai mokantiems. Tuo tarpu skaičiuojant mokėjimus pagal turto plotą - duomenų bazė yra aiški, todėl ši sistema dažniausiai ir taikoma. Bet, aišku, kad šiukšlina žmogus, o ne būstas, taigi vėl nėra logikos taip apskaičiuoti suteiktų paslaugų kainą. Todėl esame sudarę darbo grupę ir bandome kurti kombinuotą skaičiavimo būdą. Kaip miesto taryba nusprendžia, taip ir būna", - konstatuoja G.Mikšys.

Tobulesnio sprendimo nėra

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis karštai gina savivaldybių politikus ir komunalininkams palankią sistemą. "Dabartinė komunalinių paslaugų apskaičiavimo ir išlaidų paskirstymo tvarka pagal būsto plotą yra gera, nes kitokio nekintamo kriterijaus nėra. Žmonės klysta sakydami, kad permoka už paslaugas, nes juk kiekvienas moka savo dalį proporcingai pagal turto kvadratinius metrus. Jeigu žmogui yra per brangu išlaikyti trijų kambarių butą, tai jis gali priimti sprendimą pereiti į mažesnio ploto būstą. Jeigu žmogus sau leidžia gyventi trijų kambarių bute vienas, tai jis yra turtingas žmogus", - negailėjo pamokymų gyventojams J.Antanaitis, bet į kalbas apie teisingą suteiktos paslaugos įvertinimą nesileido. Jis noriai priminė, kad Civiliniame kodekse yra apibrėžta, jog kiekvienas bendraturtis - taigi ir daugiabučio namo gyventojas - turi apmokėti išlaidas patalpoms išlaikyti, išsaugoti ir kaupti lėšas proporcingai savo turto daliai bendroje nuosavybėje.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir LŽ pakalbintas Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. Pasak jo, pokyčių šioje srityje neturėtų būti. "Galėtų būti pereita tik prie didesnės teikiamų paslaugų kontrolės, pavyzdžiui, remonto darbų, administravimo, techninės priežiūros. Šioje namo administratoriaus veikloje galėtų dalyvauti gyventojų atstovas. Pagal Vyriausybės priimtus naujus būsto administravimo nuostatus toks įgaliotinis gali būti ir nesukūrus administruojamame name bendrijos. Tikėtina, kad tai leistų gyventojams sutaupyti. Tačiau keisti apmokestinimo už paslaugas būdą galimybių nėra", - dėstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"