TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auksiniai bankų įkainiai tebekyla

2010 06 16 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo 2008-ųjų iki šių dienų bankininkų paslaugos pabrangintos bent 1,5 karto. Ar tiek padidinę paslaugų kainas bankai nepiktnaudžiauja išskirtine padėtimi? Jie blogina ir taip nelengvą savo klientų finansinę padėtį bei kerta šaką, ant kurios patys sėdi.

>"Noriu atlikti mokėjimo pavedimą", - banko darbuotojai sako klientas, duodamas mokėjimo kvitą ir pinigus. "Pavedimas jums kainuotų kur kas pigiau, jeigu jį darytumėte internetu", - pataria ši. Net žemiausios grandies bankų darbuotojai supranta, kad bankinių paslaugų įkainiai dabar yra auksiniai. Todėl vis daugiau žmonių mokėjimo pavedimus daro naudodamiesi internetine bankininkyste, pašto, parduotuvių kasų paslaugomis ir kitomis atsirandančiomis pigesnėmis galimybėmis apmokėti sąskaitas. Kai kurie gyventojai sąskaitas apmoka vieną kartą per tris mėnesius ar net per pusmetį - vieni atsiskaitydami už paslaugas avansu, kiti - skolon. Bet taip žmonės bent kiek sutaupo.

Mokėjimo pavedimas į gavėjo sąskaitą tame pačiame banke, kai jis atliekamas banko kasoje, 2007 metais vidutiniškai kainavo 1,20 lito, o dabar - 3 litus, arba 2,5 karto brangiau. Pervedant pinigus į kitą banką minėtais metais paslauga kainavo 2 litus, o šiemet - jau 3 litus, arba 1,5 karto daugiau. Bankininkai akcentuoja neva skatinantys klientus naudotis internetine bankininkyste, bet šios paslaugos brangsta taip pat: lėšų litais pervedimas internetu į gavėjo sąskaitą kitame banke dabar kainuoja 1,5 karto brangiau nei 2007 metais.

Tiek gyventojai, tiek verslas, atsisakę kasininkų paslaugų ir savo pinigus tvarkyti anksčiau patikėję bankams, šiuo metu skaičiuoja vis didėjančias bankų paslaugų kainas. Kai kurių bankų klientai netrukus vėl bus nustebinti didesnių paslaugų ir operacijų įkainių. Didindami kasdienių paslaugų įkainius ir įvesdami naujus mokesčius bankininkai neslepia, kad taip bando kompensuoti dėl neįvertintos rizikos patirtus nuostolius.

Šalies bankinės sistemos veiklos nuostolis pernai siekė 3,7 mlrd. litų, o šių metų pirmąjį ketvirtį - jau 232,3 mln. litų. Per 2009 metus, palyginti su 2008-aisiais, bankai kitų finansinių paslaugų kainas, t. y. įkainius ir tarifus, padidino penktadaliu, o iki šių metų vidurio - bent 1,5 karto.

Skaičiuoja didesnius komisinius

Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos viešame ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo diskutuota, ar didindami savo paslaugų kainas bankai nepiktnaudžiauja savo dominuojančia ar išskirtine padėtimi? Konstatuota, kad šitaip elgdamiesi bankai blogina ir taip nelengvą savo klientų finansinę padėtį bei kerta šaką, ant kurios patys sėdi.

Lietuvos banko kredito įstaigų veiklos 2009 metais audituotų rezultatų apžvalgoje teigiama, kad "nors bankai didino įvairius paslaugų įkainius, dėl bendro ekonomikos aktyvumo mažėjimo ir dėl to mažėjančios įvairių bankinių paslaugų paklausos 2009 metais mažėjo ir jų grynosios paslaugų bei komisinių pajamos".

Iš viso pernai bankai tokių pajamų gavo beveik 650 mln. litų, t. y. 45,8 mln. litų, arba 6,6 proc., mažiau nei 2008 metais.

Lietuvos banko suskaičiuoti pirmojo šių metų ketvirčio duomenys rodo, kad bankai gavo 15,4 mln. litų daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų. Palyginti su paskutiniu praėjusių metų mėnesiu, šis padidėjimas siekia 8 procentus.

Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad didelės bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainos ir tarifai skaudžiai paliečia daugybę Lietuvos žmonių, kurie pagal galiojančius įvairius teisės aktus privalo per bankus mokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir valstybės bei žinybų įmokas bei rinkliavas.

Vienintelis uždarbio šaltinis

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas siūlė atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje bankinių paslaugų mokesčiai esą yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o atlikti mokėjimus gyventojai gali ne tik banke. Jis patarė rinktis prekybos centrų ir kitų įmonių siūlomas mokėjimų galimybes. S.Kropas neneigia, kad bankų įkainiai ir toliau gali didėti. Bankai esą turi įgyvendinti papildomus kokybės, saugumo reikalavimus, kad įgyvendintų įvairius teisės aktus. Visa tai reikalauja papildomų išlaidų ir atsiliepia paslaugų kainoms. "Numatoma daug naujų reguliavimo aktų ir tai negalės neturėti įtakos paslaugų kainoms", - tikina S.Kropas.

"DnB NORD" banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad bankų paslaugų įkainių didėjimas yra susijęs su vėluojančiais mokėjimais ir esama rizika, o bankų veiklos efektyvumas didinamas skatinant klientus naudotis elektroninėmis bankinėmis paslaugomis.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius patikino, esą "bankinių kartelinių susitarimų nėra, nes bankai ieško būdų, kaip uždirbti". Pasak jo, Lietuvos bankas savo įkainių nedidino, todėl prie komercinių bankų įkainių didėjimo neprisidėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"