TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aukso vertės duomenys apie elektros vartojimą

2011 10 03 0:00
Pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir apie tai informuoti elektros skirstomųjų tinklų bendrovę "Lesto" smulkiosios įmonės turi iki gruodžio pradžios.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos valstybių sumanė nepriklausomiems elektros tiekėjams suteikti išsamius duomenis apie verslo klientų elektros vartojimo įpročius. O kaimynai neviešina net vartotojų sąrašų.

Valstybės kontroliuojama skirstomųjų tinklų operatorė "Lesto", disponuojanti beveik 1,5 mln. klientų daugelio metų elektros vartojimo statistika, siekia pasidalyti duomenimis apie verslo klientų elektros vartojimo įpročius su nepriklausomais tiekėjais. Oficialiai teigiama, esą duomenys reikalingi tam, kad tiekėjai galėtų įvertinti kiekvienos įmonės elektros energijos vartojimo įpročius ir pateikti geriausią kliento poreikius atitinkantį pasiūlymą.

Tuo metu kai kurie verslininkai mano, kad toks įmonių duomenų viešinimas sudarytų sąlygas sudaryti kartelinius susitarimus bei prielaidas didinti elektros kainą. "Lesto" ryžtas viešinti duomenis gerokai pranoksta kolegų Baltijos šalyse praktiką: Estija skelbia tik visų laisvoje rinkoje esančių vartotojų - juridinių asmenų - pavadinimus, o Latvijoje vartotojų sąrašai iš viso nėra viešai prieinami.

Siūlo atskleisti konfidencialius duomenis

Šį mėnesį verslo klientus, būsimuosius laisvosios elektros rinkos dalyvius, pasiekė "Lesto" pasiūlymas duoti sutikimą nepriklausomiems tiekėjams pateikti išsamią informaciją apie jų elektros energijos vartojimo įpročius: įmonės rekvizitus, įmonei priklausančių objektų sąrašus bei elektros energijos vartojimo ir atsiskaitymų už elektros energiją per paskutinius 12 mėnesių ataskaitas. "Lesto" teigimu, šie duomenys nepriklausomiems teikėjams reikalingi tam, kad šie galėtų įvertinti įmonės elektros energijos vartojimo įpročius ir pateikti geriausiai įmonės poreikius atitinkantį elektros energijos pirkimo pasiūlymą.

Kaip žinoma, šiemet prasidėjo trečiasis Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo etapas. Vartotojai, kurių maksimali leistinoji prisijungimo prie tinklo galia yra 30 kilovatų (kW) ir didesnė, nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos nebegalės įsigyti elektros reguliuojama kaina, o privalės pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Skaičiuojama, kad į laisvą rinką gali įsilieti daugiau nei 10 tūkstančių, daugiausia smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių.

Pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir apie tai informuoti elektros skirstomųjų tinklų bendrovę "Lesto" įmonės turi iki 2011 metų gruodžio pradžios. To nespėję padaryti vartotojai ir toliau pirks elektrą iš "Lesto", kuri ją parduos ne kaip visuomeninis, bet jau kaip garantinis tiekėjas, o už elektrą vartotojai mokės ne reguliuojamą, o faktinę elektros įsigijimo kainą.

Elektros persiuntimas ir toliau lieka valstybės reguliuojama veikla. Todėl pasirinkus nepriklausomą tiekėją kas mėnesį įmones pasieks dvi sąskaitos - viena už elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, kita - už elektros energijos persiuntimo paslaugą iš "Lesto".

Beje, visuomeninė elektros energijos kaina ne visada mažesnė už tiekiamą laisvojoje rinkoje. "Baltpool" duomenimis, vidutinė nepriklausomų tiekėjų galutiniams vartotojams parduodamos elektros energijos kaina 2011 metų antrąjį ketvirtį buvo 16,84 cento (ct) už kilovatvalandę (ct/kWh) - maždaug 2,3 cento mažesnė nei garantinio tiekėjo. "Lesto" tiekiamos garantinės elektros energijos kaina antrojo ketvirčio pabaigoje siekė apie 19 ct už kWh.

Nesijaučia saugūs dėl informacijos saugumo

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius itin neigiamai vertina "Lesto" iniciatyvą nepriklausomiems tiekėjams atskleisti duomenis apie įmonių elektros vartojimo įpročius.

Pats A.Mackevičius verčiasi mažmenine maisto ir buities prekių prekyba miesteliuose ir kaimo vietovėse, turi šešias nedideles parduotuves. Jam šiemet taip pat reikės pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. "Visi duomenys apie mūsų įmonę yra buvusioje VST duomenų bazėje (dabar priklausančioje "Lesto" - red.), todėl "Lesto" kiekvieną mėnesį mato visų mūsų šešių taškų elektros suvartojimo pagal dieninį ir naktinį tarifus kiekį, galios ir kitus mokesčius. Jų kompiuteriuose yra daugelio metų mūsų įmonės statistika", - neabejoja 19 metų verslu užsiimantis A.Mackevičius.

Verslininkas kategoriškai prieštarauja, kad šie duomenys būtų pasiekiami visiems nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. "Jeigu mano duomenys būtų viešai prieinami, manau, mano derybinė pozicija derantis dėl elektros tiekimo susilpnėtų. Be to, jei tiekėjai matytų visą smulkiųjų ir vidutinių įmonių elektros vartojimo įpročių vaizdą, įmanomi karteliniai susitarimai. Kadangi rinkos žaidėjų nedaug, jie gali susitarti ir kartu pakelti kainų kartelę", - įtarimais dalijosi verslininkas.

A.Mackevičius tvirtino jokiu būdu nesutiksiantis, kad būtų viešinami jo valdomų įmonių duomenys apie "elektros vartojimo įpročius", lauksiąs pasiūlymų iš nepriklausomų tiekėjų, atidžiai analizuosiąs kiekvieną siūlomą sutartį ir tik tuomet apsispręsiąs, kam patikės tiekti elektros energiją. "Pirma tiekėjai mums turi pateikti sutarčių projektus, lenteles, kur bus parašyta, koks tarifas taikomas vartojant vieną ar kitą elektros kiekį, kokios bus lengvatos ir panašiai, o ne priešingai - pirma mes teikiame duomenis, o jie paskui - pasiūlymą", - "Lesto" iniciatyva paviešinti jo duomenis stebėjosi verslininkas.

A.Mackevičius apskritai nesijaučia saugus dėl "Lesto" per daugelį metų sukauptos informacijos apie jo įmones. "Gali būti, kad "Lesto" dabar brangiai pardavinės žinias apie mus tiems, kuriems ši informacija gyvybiškai svarbi. Tokios informacijos turėtojas yra bajoras, ir prie jo durų turėtų rikiuotis eilės tų, kurie norėtų šiuos duomenis išgauti. Be to, jeigu duomenys renkami, kaupiami, jie būtinai kada nors nutekės. Lietuvoje kitaip nebūna. Už pinigus arba už labai didelius pinigus. Netyčia nutekinti gali ir kuris nors darbuotojas. Dėl jokios Lietuvoje kaupiamos informacijos negalime būti saugūs. Informacija kaupiama ne tam, kad ją saugotų, o tam, kad iš jos uždirbtų - legaliai arba nelegaliai. Vis dėlto jeigu "Lesto" skelbtų duomenis apie įmonių elektros vartojimo įpročius, aš taip pat norėčiau su jais susipažinti - norėčiau pamatyti konkurentų elektros vartojimo madas. Keistas visas šitas sumanymas", - stebėjosi A.Mackevičius.

Klientų ieško įvairiose duomenų bazėse

Elektros energija mažmeninėje rinkoje prekiaujančios bendrovės "Enefit" generalinis direktorius Liudas Liutkevičius LŽ teigė, kad Lietuvoje įmonių, kurios tampa laisvosios elektros rinkos vartotojais, sąrašai nėra skelbiami, todėl šių vartotojų bendrovė ieškanti pati, remdamasi viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, darbuotojų skaičiumi, apyvarta ir kitais kriterijais. "Be abejo, jeigu Lietuvoje būtų skelbiami laisvosios rinkos dalyvių sąrašai, tai palengvintų darbą nepriklausomiems elektros tiekėjams, kurie turėtų daugiau galimybių būti aktyvesni ir patys prisidėti prie informacijos apie laisvąją elektros energijos rinką sklaidos ir palankių pasiūlymų teikimo vartotojams", - įsitikinęs L.Liutkevčius.

"Enefit" vadovas pažymėjo, kad Latvijoje laisvos rinkos vartotojų sąrašai (taip pat, kaip ir iki šiol Lietuvoje), nėra viešai skelbiami, o Estijoje perdavimo sistemos operatorius "Elering AS" skelbia visų laisvoje rinkoje esančių vartotojų - juridinių asmenų - pavadinimus, tačiau neatskleisdamas suvartojimo specifikos ar kitų konfidencialių duomenų. "Tokia informacija sutrumpina tiekėjo kelią ir didina tiekėjų konkurenciją, o tai naudinga vartotojui", - svarstė L.Liutkevičus.

Per ankstesnius du elektros rinkos liberalizavimo etapus, kai į laisvą rinką įsitraukė stambiosios pramonės įmonės, "Enefit" duomenis apie klientus taip pat rinko aplinkiniais keliais. "Kadangi per pirmuosius rinkos liberalizavimo etapus į laisvąją elektros rinką perėjo stambieji vartotojai, galima buvo išskirti tam tikrus segmentus, ypač pramonės industriją, kuri vartoja tikrai didelį elektros kiekį ir kai didžioji dalis pramoninių įmonių turėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tiesa, žinome, kad gana didelė dalis įmonių, kurios jau turėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, vis dar perka elektrą iš garantinio tiekėjo", - teigė "Enefit" vadovas.

Prisiėmė tarpininko vaidmenį

"Lesto" atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė LŽ tvirtino, kad elektroniniu paštu laiškai išsiųsti toms įmonėms, kurios jau yra laisvojoje rinkoje, bet šiuo metu nesinaudoja jokio nepriklausomo tiekėjo paslaugomis. Pasak E.Sirutienės, duomenys apie verslo klientų elektros vartojimo įpročius bus teikiami tiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie dėl to pasirašys sutartis su "Lesto". Gavusi įmonės sutikimą dėl duomenų pateikimo, ši "Lesto" informacija nepriklausomiems tiekėjams taptų prieinama per vieną dieną.

"Sutikimo pateikimas yra laisvanoriškas, įmonės gali nesutikti atskleisti savo duomenų, jei priima sprendimą, kad tai joms neaktualu. Šiuo metu įmonė, pageidaujanti sulaukti pasiūlymo iš nepriklausomų tiekėjų, turi pati surinkti duomenis apie savo elektros suvartojimą bei atsiskaitymus ir pateikti šiuos duomenis individualiai kiekvienam nepriklausomam tiekėjui. Tai reikalauja iš įmonių papildomų veiksmų ir užima laiko. "Lesto" suteikia galimybę išvengti šių rūpesčių", - iniciatyvos perduoti konfidencialius įmonių duomenis tiekėjams motyvus aiškino "Lesto" atstovė.

E.Sirutienės teigimu, nepriklausomiems tiekėjams nereikės mokėti už priėjimą prie "Lesto" duomenų bazės ir įmonių vartojimo duomenų peržiūrą. Vienkartinis mokestis bus taikomas tik tuo atveju, jei nepriklausomi tiekėjai pasirašys elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su įmonėmis, kurių duomenis jie gavo tarpininkaujant "Lesto".

Skaičiai

Nuo 2010 metų sausio į laisvąją elektros rinką pateko vartotojai, kurių leistinoji prisijungimo prie skirstomojo ar perdavimo tinklo galia lygi 400 kW ir didesnė, o nuo 2011 metų sausio - 100 kW ir didesnė. Šiuo metu laisvojoje rinkoje jau yra apie 6,5 tūkst. vartotojų.

Po 2012 metų trečiosios rinkos liberalizavimo bangos laukia dar dvi - iki 2013-ųjų nepriklausomą elektros tiekėją privalės pasirinkti visi juridiniai asmenys. O nuo 2015-ųjų pradžios į laisvąją rinką pateks ir visi buitiniai elektros vartotojai.

2011 metų antrąjį ketvirtį nepriklausomo tiekėjo licenciją turėjo 62 įmonės, tačiau tik 18 jų aktyviai vykdė veiklą. Didžiausią dalį (19,4 proc.) mažmeninės elektros energijos rinkos šiuo laikotarpiu užėmė UAB "Latvenergijos prekyba". Šių metų antrąjį ketvirtį užimamą rinkos dalį iki 13 proc. padidino UAB "Energijos tiekimas", iki - 5,6 proc. UAB "SBE Energy" ir iki 4,7 proc. - UAB "Enefit". Kitų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų dalis sumažėjo iki 6 procentų.

2011 metų antrąjį ketvirtį 57,8 proc. elektros energijos Lietuvoje suvartojo vartotojai, kurie dalyvavo laisvoje elektros rinkoje. "Lesto" reguliuojamiems vartotojams teko 42,2 proc. mažmeninės elektros energijos rinkos dalis.

Šaltinis: "Baltpool"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"