TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aukštą reitingą turinčių valstybių obligacijos – nebe panacėja

2013 09 05 13:36
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiuo metu viso pasaulio dėmesys yra nukreiptas į geopolitinius neramumus Artimuosiuose Rytuose. Vyraujant netikrumui dėl pasaulio geopolitinio saugumo, investuotojai standartiškai yra linkę kreipti lėšas į saugius finansinius instrumentus, tokius kaip aukštą kredito reitingą turinčių valstybių obligacijas. Deja, bet šiandien tai nėra panacėja tarp investuotojų.

Mat pavasarį įvairių terminų rinkos palūkanos pasiekė dugną, ir šiuo metu pagerėjusi makroekonominė aplinka JAV ir Europoje rinkos dalyviams suteikia tikėjimo, kad ypatingai žemų palūkanų laikotarpis jau artėja prie pabaigos.

Be abejo, ypač žymaus palūkanų normų augimo nereikia tikėtis, nes infliacija tiek JAV, tiek euro zonoje kol kas nekelia didelio susirūpinimo centriniams bankams. Tačiau investuotojai, atsigaunant pasaulio ekonomikai, jau tikisi geresnio uždarbio iš rizikingesnių turto klasių (akcijų), ir į jas nukreipia turtą, parduodami saugių valstybių obligacijas. Tai suteikia papildomo pagreičio palūkanų kilimui.

JAV doleriais denominuotų obligacijų rinkoje – gausu įvykių

Žvelgiant į paskutinių 12 mėnesių periodą, 10 metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas yra žymiai pakilęs. Vien nuo šių metų pradžios pajamingumas pakilo nuo 1,8 proc. iki 2,9 proc. Nors artimiausiu 3 – 6 mėnesių laikotarpiu nenumatoma staigių palūkanų normų pakilimų, ir būsimi įvykiai jau galimai įskaičiuoti į dabartines pakilusias įvairių terminų palūkanas, investuotojai atidžiai stebi, kas gali paskatinti rinką pastumti palūkanas aukštyn.

Viena iš tokių galimybių tikėtina rugsėjo antrojoje pusėje, kai vyks JAV Federalinių rezervų banko (FED) susirinkimas. Mat jo metu gali būti nuspręsta pradėti mažinti šiuo metu vykdomą ekonomikos skatinimą. Šiuo metu FED kas mėnesį į rinką įlieja po 85 milijardus JAV dolerių, perkant JAV iždo bei JAV agentūrų padengtų nekilnojamuoju turtu obligacijas. Planuojamas skatinimo sumažėjimas neturėtų būti ypatingai reikšmingas, nes bazinę palūkanų normą FED, tikėtina, pakels ne anksčiau kaip 2015 m. Tačiau į šį FED sprendimą rinkos vis vien gali stipriau sureaguoti, matydamos, kaip FED siekia leisti rinkai pačiai reguliuotis ir kad į rinkos palūkanų pakilimą FED žvelgia su vis mažesniu nerimu.

Kokia naujojo FED vadovo politika?

Kitas nežinomasis JAV monetarinėje politikoje, galintis investuotojus priversti dar stipriau pakelti palūkanų normas – kas taps naujuoju FED vadovu. Abiejų kandidatų, Janet Yellen ir Lawrence Summers, pagrindinė užduotis – mažinti nedarbą, palaikant žemas palūkanų normas, tačiau tikslą pasiekti kandidatai naudotų skirtingas priemones. Yellen, turinti ilgametę darbo patirtį FED, palaiko ekonomikos skatinimo principą, išleidžiant papildomą pinigų kiekį. Tuo tarpu daugiau kontraversiškas Summers, dirbęs didžiuosiuose Wallstreet‘o bankuose, teikia pirmenybę fiskaliniams paklausos skatinimo būdams. Jei 2014 m. pradžioje Summers taptų naujuoju FED vadovu, tikėtina, rinkose pagausėtų nepastovumo, padidėtų rizikos premija ir obligacijų pajamingumas. Laimėjus Yellen, obligacijų pajamingumas sumažėtų.

Euro zonoje skirtumai mažėja

Kaip ir JAV vyriausybės ir įmonių obligacijų, denominuotų JAV doleriais, taip ir euro zonos valstybių, eurais denominuotų obligacijų pajamingumai paskutiniu metu taip pat kilo. Vokietijos vyriausybės dešimties metų obligacijų pajamingumas vien per vasarą pakilo nuo 1,4 proc. iki 1,9 proc. Tuo tarpu pietinių šalių, Italijos ir Ispanijos, obligacijų pajamingumas pavasarį bei vasarą laikėsi 4 – 4,5 proc. ribose. Pagrindinis skirtumas tarp saugiųjų ir rizikingesnių euro zonos šalių obligacijų išryškėjo gegužės mėn., po to, kai Europos centrinis bankas (ECB) paskutinį kartą sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 proc. Tuo metu obligacijos, denominuotos eurais, fiksavo žemumas, ypač aukštą kredito reitingą turinčios obligacijos.

Tačiau euro zonos šalims skelbiant vis geresnius makroekonominius rodiklius, tokių šalių kaip, tarkime, Vokietijos obligacijų pajamingumai pradėjo kilti, o Italijos bei Ispanijos – išliko panašiame lygyje. Dėl tokių istoriškai didelių pajamingumų skirtumų tarp šiuo metu stipriųjų ir išgyvenančių sunkius ekonominius laikus euro zonos šalių obligacijų ECB planuoja ir toliau išlaikyti žemas bazines palūkanų normas bent iki 2015 m. visais įmanomais būdais.

„Danske Bank“ analitikų vertinimu, pinigų rinkos eurais palūkanos, o ypač ilgesnių terminų obligacijų pajamingumai, turėtų ir toliau augti, nes investuotojai artimiausiu laikotarpiu turėtų ir toliau parduoti fiksuoto pajamingumo finansinius instrumentus, perkeliant investicijas į rizikingesnes turto klases. Be to, palūkanų kilimas, žvelgiant į paskutinio dešimtmečio statistiką, yra pakankamai nereikšmingas. O istorija mėgsta kartotis, todėl jeigu makroekonominė aplinka euro zonoje gerės panašiu tempu, artimiausiu metu galime pamiršti visuomenėje jau vadinamas „nulines“ palūkanas.

Komentaro autorius yra „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"