TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aukštus reitingus užtikrino nacionalinis kapitalas

2016 01 19 7:00
Pernai Vilniuje oficialiai atidarytas „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centras. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasaulyje vertinamas verslo leidinys „Forbes“ neseniai paskelbė geriausių verslui valstybių sąrašą. Jame Lietuva pasiekė didžiausią progresą ir užėmė 17 vietą. Aplenkėme net tokias šalis kaip JAV, Vokietija, Japonija, Liuksemburgas ir Estija. „Lietuvos žinios“ paprašė šalies ekspertų įvertinti, ar Lietuva iš tiesų tokia progresyvi, ir kokiose srityse jai reikėtų pasitempti.

Sudarydami „Forbes“ reitingą tarptautiniai ekspertai šiais metais Lietuvą palankiai įvertino dėl tiesioginių užsienio investicijų įtakos technologijų diegimui, paprastų procedūrų pradedant verslą, tiksliųjų ir gamtos mokslų kokybės, darbo užmokesčio ir našumo santykio ir kt. 2014 metais Lietuva pagal šį reitingą užėmė 25 vietą, tad šuolis į 17-ąją – didžiulis progresas.

Šalies vieta sąraše nustatoma pagal 11 įvairių sričių – tai mokesčiai, korupcija, biurokratija, inovacijos, technologinis pažangumas, asmens, finansinė ir prekybos laisvės, nuosavybės teisė, investuotojų apsauga ir akcijų rinkos veiklos rezultatai.

Tai nėra vienintelis sąrašas, kur Lietuva gerai pasirodė. Tinklaraštis „Nomad Capitalist“, kurio specializacija – rasti įmonėms tinkamiausias šalis sėkmingai plėtoti verslą užsienyje, penkių patraukliausių šalių pasaulyje sąrašą pradėjo nuo Lietuvos. Tinklaraštininkas Andrew Hendersonas Lietuvą gyrė už sėkmingai įvykdytas rinkos liberalizavimo ir modernizavimo priemones, esą per pastarąjį dešimtmetį jos leido pasiekti spartų ir stabilų augimą. Pabrėžiama, kad Lietuvoje sąnaudos darbuotojams yra palyginti mažos, o darbo jėga išsilavinusi ir kvalifikuota. Be to, palanki šalies geografinė padėtis – plėtojant veiklą Lietuvoje lengva pasiekti ir Rusijos, ir Europos rinkas.

Pasaulio banko sudaromame „Doing Business“ reitinge 2015-aisiais Lietuva taip pat šoktelėjo ir užėmė 20 vietą.

Jonas Čičinskas: "Neprotinga yra šalies nacionalinio saugumo, geopolitinės orientacijos ir atitinkamos politikos veiksmus tiesiogiai sukinkyti su veiksmais tarptautinių ekonominių santykių srityje." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Galimybė įvertinti save

Ekonomistas prof. Jonas Čičinskas leidinio „Forbes“ sudarytą šalių sąrašą vertino palankiai: esą šis pretenduoja į visa apimantį vertinimą, nes naudojasi daugelio tarptautinių nevyriausybinių tyrimų centrų atliekamu šalių vertinimu ir jį apibendrina. Nors kiekybinę šalių išsivystymo išraišką, kaip pažymėjo jis, visada reikia traktuoti atsargiai ir pasitikėti konkrečiais skaičiais negalima, bet jie gerai parodo bendresnį turinį ir tendencijas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad aukštos Lietuvos pozicijos tarptautiniuose reitinguose yra neabejotinai geras dalykas. Vis dėlto svarbu išanalizuoti, keliomis pozicijomis ir kodėl Lietuva lenkia savo artimiausius konkurentus bei kaimynus. Mat Skandinavijos ir Centrinės Europos šalys, su kuriomis Lietuva labiausiai konkuruoja, reitinguose išsidėsčiusios netoliese.

Kaip reikėtų vertinti faktą, kad Lietuva pagal sąlygas verslui lenkia net stiprias šalis – JAV ir Vokietiją? „Protingi politikai turėtų išanalizuoti, kodėl tos šalys įvertintos prastai, ir jų klaidų nekartoti. Kiekviena šalis turi savo subtilybių. Ypač senose šalyse, pavyzdžiui, JAV, yra nuo seno galiojančių absurdiškų įstatymų, kurie ir kliūva sudarant reitingus“, – sakė jis.

Papildomi balai už narystę ES

Ž. Šilėnas atkreipė dėmesį, kad tarptautiniuose reitinguose dažnai vertinamas šalies stabilumas, pavyzdžiui, valiutos stabilumas ir laisva užsienio prekyba. „Gauname narystės Europos Sąjungoje dividendus. Mūsų užsienio prekybos politika laikoma stabilia, nes ji derinama ES lygmeniu ir čia Lietuvos politikai negali prisigalvoti jokių naujų dalykų“, – sakė jis.

J. Čičinskas pažymėjo, kad Lietuva neabejotinai priklauso išsivysčiusių šalių grupei – pagal naujausią Tarptautinio valiutos fondo (TVF) klasifikaciją, ją sudaro 37 pasaulio valstybės. O tai, anot jo, pirmiausia lemia šalies ekonomikos institucinė struktūra ir integravimasis į išsivysčiusio Europos žemyno regioną. „Lemiamas to veiksnys – prisijungimas prie ES pinigų sąjungos su visomis iš to išplaukiančiomis ekonominės politikos bendrybėmis. Kitaip tariant, pagal „ekonominės civilizacijos“ lygį Lietuva yra adekvati išsivysčiusių vakarietiškų nacionalinių ekonomikų bendrijos narė“, – aiškino ekonomistas.

Kiek prasčiau, anot jo, Lietuvai dėl ekonominio išsivystymo lygio. Išsivysčiusių šalių grupėje, tačiau anaiptol ne pasaulyje, Lietuva kartu su dar 11 ES šalių tebėra palyginti skurdi šalis, nors kai kurias ES senbuves ji jau pavijo.

Užsienio investicijos – stabdys

Ekspertai sutiko, kad Lietuvos atsilikimas pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rodiklius yra neigiamas ir nemažai lemiantis reiškinys. J. Čičinsko teigimu, Lietuvos atsilikimas, palyginti su Estija ir daugeliu kitų naujųjų ES šalių narių, TUI srityje tikrai gali būti laikomas šalies ekonominės pažangos stabdžiu.

„Kita vertus, tas faktas, kad esame beveik vienodo ekonominio išsivystymo lygio su Estija (2014 metais BVP vienam gyventojui Estijoje siekė 76 proc. ES vidurkio, Lietuvoje – 75 proc.), patvirtina, kad mūsų atsilikimas TUI srityje nesustabdė šalies plėtros – ją užtikrino nacionalinis, o ne užsienio kapitalas. Daug kas tai laikytų pranašumu“, – sakė ekonomistas.

Jis aiškino, kad tokiu atveju sumažėja skirtumas tarp šalies BVP ir jos bendrųjų nacionalinių pajamų, t. y. to, kas iš tikrųjų lieka šalyje ir bus naudojama vartojimui bei investicijoms. Tuo tarpu kuo didesnės užsienio investicijos, tuo daugiau sukurtos vertės išvežama iš šalies.

Žilvinas Šilėnas: "Jeigu užregistruotas įstatymo projektas, numatantis progresinius mokesčius, užsienio investuotojui nepaaiškinsi, kad pora Seimo narių tiesiog reklamuojasi prieš rinkimus. Investuotojas tai vertina kaip riziką.“ /LLRI nuotrauka

Politikus ragina mažiau šnekėti

Kokios sritys yra tobulintinos ir padėtų Lietuvai dar geriau pasirodyti tarptautiniuose reitinguose? Ž. Šilėnas pažymi, kad Pasaulio banko reitingas „Doing Business“ išskiria tris kategorijas: kiek laiko užtrunka statinį prijungti prie elektros energijos tinklų ir gauti statybos leidimą, kokią dalį lėšų darbdavys skiria mokesčiams – pagal visus šiuos kriterijus Lietuva vertinama prastai.

„Tai yra indikatorius, ką reikėtų pataisyti, nes šie dalykai priklauso nuo politinių sprendimų. Pastatyti pastatą ir prijungti jį prie elektros tinklų turėtų užtrukti kiek įmanoma trumpiau. Jeigu tvarkyti popierius arba gauti leidimą statyti fabriką ar bent sandėlį Lietuvoje užtrunka ilgai, investuotojas visada gali pasirinkti kitą šalį, nes jis negali laukti, kol mūsų valdžios institucijos išsiaiškins, kuri už ką atsakinga“, – sakė LLRI prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva kiek įmanoma labiau turėtų demonstruoti savo stabilumą, nes užsienio investuotojai girdi visus, net ir populistinius, politikų ketinimus. „Mokesčiai gali būti ir didesni, ir mažesni – svarbiausia, kad stabilūs, nes investuotojai tai mėgsta. Visi mūsų politikai turėtų pamiršti savo populistines kalbas, kaip jie didins mokesčius, neregistruoti įstatymo projektų, drastiškai keičiančių mokesčius, vien dėl noro pasireklamuoti. Jei, pavyzdžiui, užregistruotas įstatymo projektas, numatantis progresinius mokesčius, normaliam užsienio investuotojui nepaaiškinsi, kad pora Seimo narių tiesiog reklamuojasi prieš rinkimus. Investuotojas tai vertina kaip riziką“, – aiškino Ž. Šilėnas.

Trečias tobulintinas dalykas, kurį paminėjo pašnekovas, – tai būtinybė nustatyti viršutines „Sodros“ įmokų ribas. Mat šiuo metu yra palyginti brangu Lietuvoje kurti brangiai mokamas darbo vietas, kurių labiausiai šalyje ir norima.

Tuo tarpu J. Čičinskas atkreipė dėmesį, kad visos Baltijos šalys savo patrauklumu užsienio investuotojams neprilygsta Vidurio Europos valstybėms, esą tai lemia geografija bei geopolitinė situacija. Todėl Lietuvos užsienio politikoje, kuri yra netiesiogiai orientuota į investuotojus, jo manymu, turėtų būti daugiau pragmatizmo.

„Neprotinga šalies nacionalinio saugumo, geopolitinės orientacijos ir atitinkamos politikos veiksmus tiesiogiai sukinkyti su veiksmais tarptautinių ekonominių santykių srityje. Čia galėtume daugiau pasimokyti iš senųjų Europos valstybių. Taktika nėra strategija“, – pabrėžė ekonomistas.

„Forbes“ reitingas

VietaŠalis
1Danija
2Naujoji Zelandija
3Norvegija
4Airija
5Švedija
6Suomija
7Kanada
8Singapūras
9Nyderlandų Karalystė
10Jungtinė Karalystė
11Honkongas
12Šveicarija
13Islandija
14Australija
15Belgija
16Portugalija
17Lietuva
18Vokietija
19Estija
20Slovėnija
21Taivanas
22JAV
23Japonija
24Liuksemburgas
25Izraelis

Šaltinis: „Forbes“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"