TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Auksui blogi laikai baigėsi

2016 01 16 6:00
Auksas - ilgalaikė investicija, todėl penkerius metus užtrukęs jo kainos smukimas pasaulinėse rinkose Lietuvos investuotojų esą neišgąsdino. LŽ archyvo nuotrauka

Nors aukso kaina kelerius metus ir krito, o investicijų į šią istoriškai laikomą saugią investuoti priemonę mažėjo, artimiausiu metu prognozuojamas aukso populiarėjimas. Esą investuotojai į jį vėl atsigręš reaguodami į neramias akcijų rinkas.

Per penkmetį aukso kaina maždaug penktadaliu sumažėjo. 2011 metais pasaulinėse rinkose ji siekė 1368,9 JAV dolerio už Trojos unciją, o šių metų pradžioje – vos 1084,1 JAV dolerio už unciją.

Per šį laikotarpį, tiesa, būta kainos svyravimų. Didžiausia kaina (1648,90 JAV dolerių už unciją) metų pradžioje buvo fiksuojama 2013-aisiais. Jau kitąmet ji smuktelėjo 25 proc. ir laipsniškai – po procentą – mažėjo.

Visi pamišę dėl aukso

Andrius Šuminas, klubo „Pinigų srautas“ prezidentas, tokią penkmečio tendenciją vertino kaip aukso rinkoje susiformavusio „burbulo“ sprogimą. Pašnekovas priminė, kad aukso kaina piką pasiekė 2011 metais, kai šoktelėjo beveik iki 1900 JAV dolerių. Tuo metu gyventojų lūkesčiai buvo labai dideli, ekonomika buvo aktyviai skatinama, JAV centrinis bankas iki nulio sumažino palūkanas, be to, visi kalbėjo apie būsimą infliaciją. Ieškodami saugumo priemonės daugelis investuotojų atsigręžė į auksą. Jo rinkoje susiformavo daug spekuliacinio kapitalo.

„Tačiau visada ateina momentas, kai pradedi klausti, kiek dar kainos gali augti. Buvo prognozuojamas augimas net iki 3000 ar 5000 JAV dolerių. Bet tuomet visi pradėjo matyti, kad infliacijos nėra, o pats auksas, kaip žinoma, negeneruoja grąžos – nemoka dividendų, palūkanų. Taigi burbulas sprogo“, – aiškino A. Šuminas.

Kaina stabilizuosis arba ūgtelės

Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu nemažai spekuliacinio kapitalo jau pasitraukė iš aukso rinkos, be to, aukso kaina priartėjo prie savikainos. Jeigu auksas ir toliau pigs, jo gavybos mastas bus mažinamas, mat kai kurios kasyklos generuos nuostolį. Taip aukso pasiūla atitinkamai mažėtų. „Sumažėjus pasiūlai gali susiformuoti deficitas, kuris iš principo sulaikys kainą nuo smukimo. Nesakau, kad kaina turėtų labai smarkiai kilti, bet ji gali stabilizuotis“, – sakė A. Šuminas.

Jis pabrėžė, kad aukso populiarumą gali sugrąžinti ir šiuo metu pasaulyje bei akcijų rinkose vykstantys neramumai. „Jeigu akcijų rinkos būtų kylančios ir visų kitų turto klasių kainos augtų, nebūtų kalbų apie infliaciją, auksas ir toliau nebūtų patraukli investicija, o jo kaina galėtų būti spaudžiama žemyn. Tačiau dabar turime visai kitokį kontekstą. Kinijos ekonominės problemos, visa Vidurio Rytų situacija kelia klausimų. Metų pradžioje startavus akcijų rinkoms, beveik visose jose fiksuojamas kritimas“, – aiškino jis.

Pašnekovo manymu, akcijų rinka ir toliau bus nerami, taigi auksas investuotojams vėl taps „saugiu uostu“. Be to, jis jau pradėjo šiek tiek brangti – kol kas apie 4 procentus.

Investuotojai neišsigando

Bendrovės „Aurum LT“, valdančios prekės ženklą Nacionalinis aukso bankas, vadovas Žilvinas Marcinkėnas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad nepaisant penkerių metų aukso kainos smukimo jis tebėra išlaikęs saugios investicijos reputaciją. Dėl to pastarųjų metų tendencijos pasaulinėse rinkose žmonių investicijoms į auksą esą neturėjo įtakos. Pašnekovas paaiškino, kad investuotojai orientuojasi į ilgesnio laikotarpio perspektyvas, todėl neišsigando. „Tai yra ilgalaikė investicija. Minimalus periodas, kurį rekomenduojame investuojantiesiems į auksą, yra 3–5 metai“, – pažymėjo jis.

Vertindamas aukso kaip investicinės priemonės populiarumą Lietuvoje A. Šuminas pabrėžė, kad per dešimtmetį investuotojų į šį taurųjį metalą pastebimai padaugėjo. Vis dėlto didžiąją jų dalį tebesudaro neprofesionalūs investuotojai, kurie nekreipia daug dėmesio į aukso kainų svyravimą pasaulinėse rinkose. Tiesa, šiuo metu aukso populiarumas Lietuvoje sumažėjęs.

„2010–2011 metais, kai aukso kaina smarkiai kilo, Lietuvoje, kaip ir visur, vis daugiau žmonių susigundė investuoti į auksą įvairiomis formomis. Dabar vienareikšmiškai dėl penkerių metų kainos kritimo susidomėjimas yra pastebimai sumažėjęs. Kainai krintant suveikia žmonių psichologija: jie pradeda manyti, kad tokia investicija yra neperspektyvi. Vis dėlto kartais reikia žiūrėti į priekį“, – sakė A. Šuminas ir spėjo, kad investicijų į auksą aktyvumas padidės ir Lietuvoje.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad investuojant į auksą reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pavyzdžiui, perkant aukso luitą reikėtų įsitikinti, kad jis nėra brokuotas, taip pat apskaičiuoti būsimas saugojimo sąnaudas. Jeigu į auksą investuojama nedaug, jo saugojimo sąnaudos gali būti tokio pat dydžio kaip galima grąža.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"