TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Azijiečiai superka Europos laivų statyklas

2008 04 07 0:00
Klaipėdos bendrovė Vakarų laivų gamykla greitai gali tapti paskutine europinio laivų statybos verslo citadele.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Aktyvus jūrų turizmas ir didėjanti tarptautinė prekyba pasaulio laivų statybos pramonę iškėlė į aukštumas, tačiau perskirstė įtakas: šimtmečius rinkoje dominavęs Europos verslas silpsta ir dėl kainų dempingo užleidžia pozicijas konkurentams.

Neseniai užsienio informacijos agentūros išplatino žinią, kad net tris Norvegijos kompanijos "Aker Yards" laivų statyklas už 291,9 mln. eurų (daugiau kaip milijardą litų), įsigijo Rusijos vyriausybės kontroliuojama įmonė "FLC West". Liuksemburge registruotai rusų bendrovei atiteks 70 proc. Nikolajevo (Ukraina), Vismaro ir Varnemiundės (Vokietija) laivų statyklų akcijų. Jei Vokietijos ir Ukrainos vyriausybės tam neprieštaraus, sandorį numatoma baigti šių metų vasarą.

Gal prireiks tanklaivių...

Investicinės kompanijos "FLC West" 50 proc. akcijų 2002 metais iš privačios Kipro bendrovės nupirkusi Rusijos vyriausybė jau kurį laiką investuoja į jai strategiškai svarbias pramonės šakas.

Laivų statyklų Vokietijoje rusams prireikė dėl didėjančio energetinių žaliavų transportavimo masto - esą planuojama naftos ir dujų gavyba Arktyje pareikalaus modernių tanklaivių. Numatoma, kad Ukrainos gamykla statys prekybos laivus nacionaliniams operatoriams.

Tačiau Rusijos ekspertai ir net kai kurie valstybiniai "FLC West" akcininkai, tarp jų - Jungtinė orlaivių statybos korporacija, norinti stiprinti aviacijos pramonę, anot agentūros "Ria novosti", buvo nustebinti netikėto pirkinio.

Europiečiai neatlaiko konkurencijos

Didžiausia Europos laivų statybos kompanija "Aker Yards" yra viena pirmaujančių pasaulyje. Jai priklauso trijų verslo sričių (kruizinių laivų ir keltų, platformų ir specializuotų laivų, prekybinių laivų) 18 įmonių Norvegijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Brazilijoje ir Vietname. Spėjama, kad parduoti statyklas buvo nuspręsta dėl menko jų pelningumo, o tai, jog pasiliekama 30 proc. dalis, gali rodyti "Aker Yards" norą išsaugoti paskutinę jai liekančią prekybos laivų statyklą Fiore, Norvegijoje.

Kompanijos akcijos kotiruojamos Oslo biržoje. Todėl pranešimas apie paskutinį 2007 metų ketvirtį kritusią "Aker Yards" apyvartą dėl medžiagų tiekimo ir subrangos sunkumų, pasak verslo spaudos, gerokai numušė akcijų kainą ir sukrėtė visą Norvegijos akcijų rinką. Analizuodamas šias naujienas leidinys "Europort Bulletin" taip pat pabrėžia, kad Europos laivų statytojai ir remontininkai nebeatlaiko spaudimo.

Prieš dešimtmetį į korėjiečių rankas perėjo dalis Vietnamo, Filipinų ir Kinijos laivų gamyklų. Tačiau jų darbo kokybė neatitinka aukštų europinių kriterijų. Azijiečiai, siekdami savo gaminius žymėti užrašais "Pagaminta Europoje", superka Europos laivų statyklas. Pavyzdžiui, Singapūro "Keppel" įsigijo laivų gamyklą Olandijoje prie Roterdamo, o Pietų Korėjos veiksmus galima pavadinti ir ekspansija: "Daewoo" nupirko Rumunijos Mangalijos įmonę, STX - kontrolinį 40 proc. "Aker Yards" akcijų paketą, "Cosco" rodo susidomėjimą kitomis Šiaurės Europos laivų statyklomis, o "Mait & Main" nusitaikė į Kroatiją.

Manoma, jog viena pagrindinių priežasčių, skatinančių Azijos pramonę veržtis į sunkiai pasiekiamus prestižinių laivų statybos segmentus, kur dominuoja Europos grupės "Meyer Werft", "Aker" ir "Fincantieri", yra intelektualių jūrinių kadrų trūkumas. Praktika rodo, kad inžinieriai, architektai, elektronikos sistemų diegimo ir dizaino specialistai, visi tie, kurie laivą užsakovui gali sukurti "iki rakto", Senajame žemyne kur kas stipresni ir pažangesni. Be to, laivybos kompanijos, registruotos Europoje, laikomos patikimiausiomis. Todėl noras būti arčiau laivų užsakovų ir technologinių naujovių taip pat neatsiejamas nuo azijiečių pastangų pakeisti veiklos geografiją.

Lietuviai vis dar stato

Praėjusį dešimtmetį ne vieną sukrėtimą atlaikiusi Klaipėdos bendrovė Vakarų laivų gamykla, dabar priklausanti Estijos koncernui "BLRT Grupp", greitai gali tapti paskutine europinio laivų statybos verslo citadele. Įmonės vadovo Arnoldo Šileikos teigimu, šiemet planuojama apyvartą padidinti, palyginti su 2007-aisiais, taip pat gamyklai labai sėkmingais metais, 60 proc. - maždaug iki 400 mln. litų. Prielaidas tam sukūrė pagrindinės iš 23 valdomų įmonių - Vakarų laivų statyklos - laivų projektavimo ir statybos užsakymai.

Penktadienį Vakarų laivų gamykloje iškilmingai pradėti naujo laivo "WindLif1" statybos darbai. Tai unikalus ir pirmąkart Klaipėdoje atliekamas tokio sudėtingumo darbas. Laivą visiškai numatoma baigti, įskaitant apdailą, kitais metais. Vėjo jėgainėms jūroje statyti skirtą laivą užsakė Vokietijos kompanija "BARD Engineering GmbH". Jo vertė - 148 mln. litų.

Tuščias vietas užima kinai

Alandų salų vyriausybei iki metų pabaigos bus atiduotas visiškai baigtas 40 mln. litų vertės keleivinis keltas. Kartu su Norvegijos kompanija "Fiskerstrand Verf AS" Vakarų laivų gamyklos sukurta bendra įmonė "Fiskerstrand BLRT" ketina įsitvirtinti mažųjų laivų statybos rinkoje ir per trejus metus pastatyti tris keleivinius keltus Estijos laivybos kompanijai "Saaremaa Shipping Company Ltd". Klaipėdiečiai sumontuos keltų korpusus, o norvegai atliks apdailą. Projekto vertė - 95 mln. litų.

Nors lietuvių galimybes stabdo kvalifikuotos darbo jėgos, inžinierių ir darbininkų, trūkumas, įmonė šią kliūtį kol kas įveikia atsiveždama darbininkų iš Kinijos ir bendradarbiaudama su užsienio mokslo įstaigomis.

"Šiais metais imamės atsakomybės rengti laivų projektus, ne tik atlikti juodus darbus", - pažymi A.Šileika. Jis tikisi, jog tai yra vienas būdų gelbėti įmonės perspektyvą. Tačiau konkurencingumui didinti rezervų turima nedaug, nes Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, verslas brangsta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"