TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baigiantis „LitPol Link“ statyboms užsitikrino ES paramą

2015 07 15 13:16
Arvydo Jockaus nuotraukos

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ daliai nuo Alytaus iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, kurios statybas planuojama baigti šiemet, Europos Sąjunga (ES) skirs 27 mln. eurų.

Lietuva elektros tiltą į Lenkiją iki šiol statė neužsitikrinusi ES finansavimo. Tuo metu Lenkija ES paramą rangos darbams buvo gavusi dar iš praėjusio 2007-2013 metų ES finansinio laikotarpio.

Paskirstė 150 mln. eurų

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Europos Sąjungos valstybės narės pritarė Europos Komisijos pasiūlymui skirti 150 mln. eurų pagrindiniams transeuropiniams energetikos infrastruktūros projektams. Didžioji paramos dalis bus skiriama Vidurio Rytų, Pietryčių Europos, taip pat Baltijos regiono projektams finansuoti.

Atrinkti projektai padidins energetikos tiekimo saugumą bei padės panaikinti valstybių narių energetinę izoliaciją nuo europinių energetikos tinklų.

Elektros jungties „LitPol Link“ Lietuvos dalies nuo Alytaus iki Lietuvos-Lenkijos sienos tiesimui skirta 27 mln eurų. Parama šiam projektui bus skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ (CEF). Tai yra 67 proc. sumos, dėl kurios kompensavimo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ kreipėsi į CEF.

Tikimasi, kad ES parama projektui padės sumažinti investicijų į naująją jungtį įtaką elektros tarifui. Todėl sprendimo skirti paramą „LitPol Link“ projektui naudą pajus visi elektros vartotojai.

Statė neužsitikrinę finansavimo

Viešuosius konkursus laimėję rangovai iki šiol vykdė projekto statybos darbus, nors Lietuvos įgyvendinamo projekto dalies finansavimas ES lėšomis nebuvo patvirtintas.

Karolis Sankovskis, „Litgrid“ valdybos narys ir Strateginės infrastruktūros departamento direktorius K.Sankovskis LŽ anksčiau yra sakęs, jog Lietuva niekad nebuvo praradusi vilčių gauti šią paramą, o atidėlioti projekto statybos tiesiog negalėjo.

Iš visų Lietuvos teritorijoje planuotų statyti „LitPol Link“ objektų 40 proc. investicijų ES lėšomis iki šiol buvo užsitikrinta tik Alytaus pastotės 330 kilovoltų skirstyklos rekonstrukcijai. Likusiems objektams Lietuva siekė iš ES gauti įmanomai didžiausią projektui būtinų lėšų sumą - iki 70 proc. investicijų. Būtent tai Lietuvai ir pavyko pasiekti.

Elektros perdavimo linijos „LitPol Link“ objektų nuo Alytaus iki Lietuvos ir Lenkijos sienos vertė siekia apie 110 mln. eurų, iš jų 83 mln. eurų tenka nuolatinės srovės intarpui ir 400 kilovoltų skirstyklai, 17 mln. eurų - perdavimo linijai nuo Alytaus iki sienos ir 10 mln. eurų - 330 kilovoltų skirstyklai.

2013 metais „LitPol link“ projektas pateko į ES Bendrojo intereso projektų sąrašą. Vėliau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija derino projekto finansavimo galimybes su Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ACER, o pagrindinis veiksmų koordinavimo vaidmuo teko Energetikos ministerijai.

Pagal CEF reglamentą „Litgrid“ dar 2014 metais kreipėsi į Švediją, Norvegiją ir Vokietiją – šalis, kurioms šis projektams taip pat bus naudingas. ACER atlikdama nepriklausomą kaštų ir naudų įvertinimą, pirmą kartą nustatė Lietuvos elektros sistemos patikimumo kainą, konstatuodama, kad dėl „LitPol Link“ projekto Lietuvos patiriama nauda viršys investicijas. Tuomet siekiant sumažinti investicijų įtaką elektros perdavimo tarifui, kreiptasi į CEF dėl projekto sąnaudų kompensavimo.

Sujungs Baltijos valstybes

Elektros tiltas Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemas susijungs su Lenkijos bei žemyninės Europos elektros energetikos infrastruktūra ir panaikins Baltijos valstybių energetinę izoliaciją. Elektros jungtimi „LitPol Link“ Lietuva per Lenkiją galės prekiauti su Europa, importuoti ir eksportuoti elektros energiją.

2015 metų pabaigoje „LitPol Link“ galia sieks 500 megavatų (MW). Ateityje, Lenkijoje ir Lietuvoje atsiradus naujiems elektros gamybos šaltiniams reikės padidinti elektros perdavimo pajėgumus. Todėl 2020 metais jungties galią planuojama padidinti iki 1000 MW.

„LitPol Link“ jungtis valstybes aplink Baltijos jūrą sujungs į elektros perdavimo žiedą. Elektrą bus galima tiekti iš Skandinavijos per "NordBalt" ir „Est Link“ linijas tarp Suomijos ir Estijos ir per Lenkiją toliau į Skandinaviją. Tikėtina, kad dėl to elektros kaina Lietuvos rinkoje bus mažesnė nei dabar.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"