TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baigtas elektros jungties į Švediją statybų pirmasis etapas

2013 11 20 11:21
Dviejų vamzdžių, kurių kiekvieno ilgis siekia 1700 metrų, klojimo darbus rangovai atliko per rekordiškai trumpą laiką – kiek daugiau nei mėnesį. "Litgrid" nuotrauka

Lapkričio 19 dieną baigtas įgyvendinti pirmasis elektros jungties į Švediją projekto „NordBalt“ etapas. Šis strateginis Lietuvos energetikos projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų pabaigos. Jungtis būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką. „NordBalt“ projektas įtrauktas į Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją.

„Lietuvai svarbu turėti bent kelias elektros tiekimo alternatyvas, šiuo atveju – kuriamas elektros tinklas su Skandinavijos šalimis“, - kalbėjo perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid“ projektų įgyvendinimo grupės vadovas Rimantas Butkus.

Pagrindinis elektros jungties statybos darbų užsakovas – Švedijos bendrovė ABB. Įvertinus bendrovių pateiktus sprendimus, kaip nutiesti vamzdynus per itin sudėtingą Kuršių marių dugną, atsižvelgus į klimato ir teritorijos ypatumus, pirmajam etapui įgyvendinti buvo pasirinktos dvi įmonės – Vokietijos įmonė „LMR Drilling“ ir Lietuvos įmonė „Kauno dujotekio statyba“.

„Ši jungtis yra sudėtinė viso „NordBalt“ projekto dalis. Dviejų vamzdžių, kurių kiekvieno ilgis siekia 1700 metrų, klojimo darbus atlikome per rekordiškai trumpą laiką, projektą įgyvendinome per daugiau nei mėnesį. Nuolatos dirbo 50 žmonių komanda, kurią sudarė darbuotojai iš Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Prieš tai su partneriais iš Vokietijos daugiau kaip 8 mėnesius atlikome parengiamuosius darbus, analizavome visą Kuršių nerijos geologiją ir specifiką“, - sakė „Kauno dujotiekio statybos“ atstovas Petras Sabalys.

Pasak jo, rengiantis projektui įmonės turėjo įvertinti ir tai, kad visi darbai bus atliekami Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuris yra įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio vietovių paveldo sąrašą.

Įmonės „LMR Drilling“ direktorius Ernstas Fengleris teigė, jog įmonė pirmą kartą dirbo tokiomis sudėtingomis sąlygomis. „Mūsų naudojamos technologijos palieka minimalų „prisilietimą“ prie gamtos. Visą purvą ir medžiagas, kurios atsiranda gręžiant – išvežame utilizuoti į už Klaipėdos esančią specialią vietą“, - sakė jis.

Vokietis gyrė Lietuvos kolegų profesionalumą ir požiūrį į darbą.

Akcinės bendrovės „Litgrid“ atstovas teigė nesitikėjęs, kad darbai bus įgyvendinti per tokį trumpą laiką. „Manėme, kad darbus įgyvendinti bus sudėtingiau, tačiau projekto įgyvendintojų techniniais pajėgumais buvo labai geras“, - kalbėjo R.Butkus.

Planuojama, kad antrasis projekto „NordBalt“ etapas bus pradėtas įgyvendinti 2014 metų kovo mėnesį.

Faktai

*Darbai pradėti spalio mėnesio pradžioje ir baigti lapkričio 18 d.

*Šiuo metu nuo Smiltynės iki Klaipėdos yra pakloti du vamzdžiai, kurių kiekvieno ilgis – 1 700 m

*Vamzdžiai glūdi 15 metrų po Kuršių marių dugnu

*Geromis sąlygomis horizontalaus gręžimo greitis – 300 metrų per 12 valandų

*Vamzdžio tiesimo greitis po Kuršių marių dugnu - 2 metrai per minutę

Stebi ir kaimynai

Planuojamoms ir jau vuykdomoms strateginėms Baltijos regiono valstybių investicijoms nelieka abejingi ir kaimynai. Interneto portalas RuBALTIC.ru neseniai pateikė stambiausių regiono projektų sąrašą. Kai kurie pateikiami faktai koreguotini, tačiau tai vienas iš nedaugelio mėginimų pažvelgti į stambiausių investicijų visumą. Pateikiame šį sąrašą tokį, kokį mato Rusijos analitikai:

Regioninis suskystintų gamtinių dujų terminalas

Galingumas: 4–8 mlrd. kub. metrų

Planuojamas projekto užbaigimas: nežinoma

Statybos vieta: Suomija

Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalas

Kaina: 200 mln. eurų

Galingumas: 2–3 mlrd. kub. Metrų

Numanoma projekto pabaiga: 2014 metai

„Litpollink“, Lietuvos–Lenkijos elektros jungtis

Kaina: 237 mln. eurų

Ilgis: 150 kilometrų

Galia: 500 MW

Numanoma projekto pabaiga: 2015 metai

"Rail Baltic", Helsinkio–Talino–Rygos–Kauno–Varšuvos–Berlyno geležinkelio linija

Ilgis: 950 km

Baltijos atominė elektrinė

Appytikrė kaina: 5 mlrd. eurų

Galia: 2,3 tūkst. MW

Planuojama projekto pabaiga: pirmasis blokas – 2016 metai, antrasis – 2018 metai

„Nord Stream“, Rusijos–Vokietijos dujotakis Baltijos jūros dugnu

Pirmoji linija: dujos pradėtos tiekti 2011 metais

Antroji linija: 2012 metų spalis

Pirmųjų dviejų linijų pajėgumas: 55 mlrd. kub. metrų dujų per metus. Tokio kiekio užteks daugiau kaip 26 milijonams Europos namų ūkių.

„NordBalt“, Lietuvos–Švedijos elektros jungtis

Kaina: 520 mln. eurų

Ilgis: 450 kilometrų (trečias pasaulyje pagal ilgį jūros dugnu tiesiamas kabelis)

Galia: 700 MW

Planuojama darbų pabaiga: 2016 metai

Baltarusijos atominė elektrinė

Galia: 2,4 tūkst. MW (du blokai po 1200 MW)

Apytikrė kaina: 9 mlrd. eurų

Planuojama projekto pabaiga: 2018 metaii (abu blokai)

„EstLink 2“, Estijos–Suomijos elektros jungtis

Pirmoji 350 MW galios 105 kilometrų ilgio jungtis pradėjopradėjo veikti 2006 metų pabaigoje

Kaina: 320 mln. eurų

Bendra galia, nutiesus antrą kabelį: 650 MW

Planuojama projekto pabaiga: 2014 m.

Visagino atominė elektrinė

Kaina: 5 mlrd. eurų

Galia: 3,4 tūkst. MW

Tikėtina projekto pabaiga: 2020 metai

Šaltinis: rubaltic.ru

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"