TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baimė virsta finansine kilpa

2010 05 11 0:00
Skolininkams patariama nebijoti kreiptis į paskolą išdavusį banką ir kartu ieškoti problemos sprendimo.
LŽ archyvo nuotrauka

SEB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad finansinių problemų turintys gyventojai, nebegalintys mokėti būsto paskolos, vengia kreiptis į banką, nes gėdijasi arba bijo, kad bus areštuotas jų turtas.

Tik 5 proc. visų būstą įsigijusių už skolintas lėšas gyventojų teigia, kad kilus finansiniams sunkumams jų veiksmai, norint juos išspręsti, nedavė jokių rezultatų, - tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Nors per pastaruosius dvejus metus sunkumų grąžinant būsto paskolą turėjo trečdalis didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, net 95 proc. sėkmingai išsprendė finansines problemas.

Tyrimo duomenimis, 35 proc. laikinų sunkumų grąžinant būsto paskolas turintys gyventojai sprendimo pirmiausia ieškojo kartu su paskolą suteikusiu banku. 29 proc. apklaustųjų, norėdami išspręsti finansinius sunkumus, skolinosi pinigų iš artimųjų ar draugų, 13 proc. teigė, kad ieškojo papildomo darbo.

Tyrimas parodė, kad net 50 proc. gyventojų, kurie su finansiniais sunkumais dar nesusidūrė, pirmosios pagalbos ieškotų banke, 16 proc. - ieškotų papildomo darbo, 13 proc. - skolintųsi pinigų iš artimųjų ar draugų.

Pasirodo gyventojai, prireikus kreiptis į būsto paskolas suteikusius bankus, turi įvairių išankstinių nuogąstavimų. Antai kas penktas baiminasi, kad kreipusis į banką dėl finansinių sunkumų bus areštuotas jų asmeninis turtas, o kas dešimtas mano, jog taip susigadinsiąs savo kredito istoriją.

Rinkos tyrimų bendrovės "Synopticom" atliktoje apklausoje dalyvavo 414 respondentų, kurių amžius 20-60 metų. Visi jie nurodė turintys būsto paskolą ir gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Gėdijasi kreiptis į banką

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad tais atvejais, kai žmones ištinka finansinės problemos, pagalbos jie kreipiasi į draugus ir artimuosius. Esą jiems mažiau gėda prisipažinti ir kalbėtis apie tai su artimaisiais, nei eiti į banką. Be to, į banką bijo kreiptis dėl įvairių nuogirdų - neva bankai atims jų turtą ir pan. Pasak jos, pasitaikė atvejų, kai žmogus, nustojęs mokėti paskolą dingsta ir jo surasti neįmanoma: nereaguoja į laiškus, į telefono skambučius, net neatidaro namų durų. Po gero pusmečio tas pats "dingęs" žmogus ateina su pinigais teisindamasis, kad buvo išvažiavęs į užsienį užsidirbti ir dabar nori susimokėti. Tačiau per tą laikotarpį, kol jo niekas nerado, buvo skaičiuojamos ir palūkanos, ir delspinigiai. Anot J.Varanauskienės, žmogus galėjo išvengti šių papildomų išlaidų, jei būtų iš karto kreipęsis pagalbos į banką.

"Tai yra laikmečio problemos, daugelis žmonių dėl ekonomikos krizės pateko į situaciją be išeities. Mes skaičiuojame, kad pajamos vidutiniškai sumažėjo 20 proc.: tiek dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, tiek ir dėl prarasto darbo, - dėstė ji. - Turintiems paskolų žmonėms finansinių problemų šiuo metu kilo ir dėl nesugebėjimo tvarkyti savo finansų."

Siūlo parduoti šeimos turtą

J.Varanauskienė pripažino, kad gauti naują pajamų šaltinį, tai yra susirasti papildomą ar kitą, geriau apmokamą darbą sunkmečiu nėra paprasta. Jos nuomone, realesnės naujos pajamos gali atsirasti gyventojams peržiūrėjus savo šeimos turtą, kurį galbūt verta paversti pinigais ir išsipardavus sumažinti paskolą.

"Sumažėjus šeimos ar asmens pajamoms, netekus darbo ar tapus nedarbingam, svarbiausia nedelsti ir imtis aktyvių veiksmų -apsilankyti būsto paskolą suteikusiame banke, ieškoti papildomo pajamų šaltinio, parduoti turimą turtą ar esant galimybei pasiskolinti iš artimųjų ar draugų", - dėstė ji.

Pasak J.Varanauskienės, kai nepavyksta rasti papildomų pajamų, tinka ir laikini sprendimai, kuriuos galima suderinti su banku: laikinai atidėti įmokas ir net dalies palūkanų mokėjimo terminą.

Ne paslaptis, kad gyventojai, kurie pakliūva į sunkią finansinę padėtį ir prašo komercinių bankų atidėti įmokas ar kaip nors kitaip bent trumpam palengvinti finansinę naštą, ne visuomet sulaukia jų pritarimo, arba jiems bendra našta dar padidėja - mat bankas pakeičia maržą, palūkanas, skaičiuoja papildomus sutarties aptarnavimo mokesčius ar pan.

Tačiau J.Varanauskienė patikino, kad keičiant būsto paskolos sutarties sąlygas daugeliu atveju marža nėra keičiama. "Tos sumos, kurią žmogus yra skolingas, marža nėra keičiama", - patikino ji.

Ekspertė pažymėjo, kad didžioji dalis mūsų šalies gyventojų pasiėmę paskolas kintamomis palūkanomis, kurios perskaičiuojamos kas pusę metų. Esą ilgalaikėje perspektyvoje šie gyventojai daugiau sutaupys mokėdami palūkanas, nei tie, kurių paskolos išduotos su fiksuotomis palūkanomis.

Prieš skolinantis - treniruotė

Anot šeimos finansų ekspertės, yra pavyzdžių, kai turintys finansinių sunkumų gyventojai kreipiasi pagalbos į banką, bet paaiškėja, jog jų gaunamos pajamos yra tokios mažos, kad rekomenduoti ką nors taupyti būtų labai sunku.

"Tokiais atvejais žmonės patys pasako, kiek šiuo metu jie gali mokėti. Tačiau yra ir tokių, kurie apskritai nemoka taupyti, nors gauna 4-5 tūkst. litų pajamų per mėnesį", - dėstė J.Varanauskienė.

"Gyventojui atsistojus ant kojų, reikėtų kuo greičiau sugrįžti prie ankstesnio mokėjimo grafiko", - patarė šeimos finansų ekspertė.

Anot jos, norintieji imti paskolą turėtų savo galimybes išbandyti "pasitreniruodami", kaip išgyvens netekę dalies pinigų: pavyzdžiui, kas mėnesį pinigų sumą, kurią planuoja mokėti bankui už pasiimtą būsto paskolą, reikėtų mokėti, pavyzdžiui, mamai. Esą po pusmečio tokios "treniruotės" žmogus ne tik realiau vertins savo galimybes, suvoks, ar gali ryžtis lįsti į skolas, bet ir turės susitaupęs nemenką sumą pradiniam įnašui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"