TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltarusiai išmainė dujotiekį į "meduolį"

2012 03 19 8:00

Baltarusiai, pernai iš paskutiniųjų brangiai pirkę dolerius juodojoje rinkoje, dabar juos masiškai keičia į Baltarusijos rublius ir tikisi uždirbti iš keliasdešimt procentų siekiančių palūkanų už terminuotus indėlius, nors metinė infliacija viršijo 100 procentų.

Iš ekonominės duobės baltarusiams padėjo išlipti ir Rusijos dovanėlės - už didesnę "integraciją" gerokai sumažintos Baltarusijai tiekiamų naftos ir gamtinių dujų kainos. Ekonomiką taip pat sustiprino padidėjusios įplaukos iš naftos produktų eksporto, apkarpyti biudžetininkų atlyginimai ir socialinės lengvatos.Tačiau Baltarusijos strateginių tyrimų instituto (BISS) ekspertė ekonomistė Tatjana Manenok interviu "Lietuvos žinioms" teigė, jog pasiektą trapų finansinį stabilumą gali sugriauti valdžios raginimai vėl paleisti pinigų spausdinimo mašiną. Dar didesnį smūgį baltarusiams suduotų Europos Sąjungos (ES) ekonominės sankcijos. Apie jas šiuo metu rimtai kalbama ES valstybių narių sostinėse. "Dėl sankcijų nukentėtų ne tik mūsų ekonomika, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos kompanijos: geležinkelininkai, krovos bendrovės", - mano baltarusių ekonomistė.Diplomatinė įtampa tarp ES ir Baltarusijos prieš kelias savaites pasiekė aukščiausią ribą. Vasario 28 dieną visi ES valstybių ambasadoriai buvo atšaukti konsultacijų į savo sostines. Šiek tiek anksčiau Minskas, protestuodamas dėl naujų ES sankcijų baltarusių pareigūnams, atšaukė savo šalies ambasadorius Lenkijoje ir ES.

Koridorius į Europą - per Lietuvą

- Ar paaštrėję Minsko ir ES santykiai kaip nors atsiliepia Baltarusijos ekonomikai, abipusiams verslo ryšiams? - LŽ klausė BISS ekspertės Tatjanos Manenok.

- Ačiū Dievui, ekonominių sankcijų ES kol kas neįvedė. O kai kuriems valdžios žmonėms ir verslininkams taikomi apribojimai keliauti į ES ir jų sąskaitų įšaldymas, laimė, kol kas niekaip nepaveikė Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo bei krovinių apyvartos. Reikėtų pabrėžti, kad Baltarusijos ekonomika šiandien gyva daugiausia dėl naftos produktų eksporto, kuris užtikrina maždaug trečdalį visų šalies užsienio valiutos įplaukų. Kitą svarbią eksporto dalį užima kalio trąšos. Pernai Baltarusija iš viso eksportavo 7,7 mln. tonų kalio trąšų, iš jų 6 mln. tonų perkrauta Klaipėdos uoste. Tai rekordinis kiekis. Ankstesniais metais jų būdavo perkraunama apie 4 mln. tonų.Baltarusija didina kalio trąšų ir kitų krovinių gabenimą per Klaipėdos uostą, nes tai labai patogu ir efektyvu logistikos požiūriu. Mano žiniomis, Baltarusijos kroviniai sudaro apie 30 proc. Klaipėdos uosto apyvartos.

- Ar galima sakyti, kad Klaipėda yra vieni pagrindinių Baltarusijos vartų į Europą?

- Kalbant apie naftos produktus ir kalio trąšas, Klaipėdą tikrai galima laikyti vienais pagrindinių mūsų vartų į ES. Baltarusijai tai artimiausias ir patogiausias uostas. Mūsų verslininkai pabrėžia, kad Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos krovos kompanijos su baltarusių partneriais dirba labai lanksčiai, dinamiškai, tvarkingai. Todėl krovinių srautas tik didėja.Itin glaudžiai dirba Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliai. Šiuo metu svarstomas krovinių gabenimo iš Kinijos į Vakarų Europą koridoriaus per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvos uostą projektas. Baltarusija juo labai suinteresuota. Juolab kad esamos Muitų sąjungos tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano pagrindu ketinama unifikuoti transporto tarifų politiką. Taip atsiras galimybė dar sėkmingiau gabenti krovinius Lietuvos koridoriumi.Baltarusijos siekis bendradarbiauti su Lietuva logistikos srityje tebėra didžiulis. Šiuo metu, kai Baltarusija konkuruoja su kitomis valstybėmis dėl krovinių tranzito, artimiausia kaimynė Lietuva išlieka labai svarbi partnerė.Žinoma, daug Baltarusijos krovinių gabenama ir per Latviją, turinčią kelis uostus. Tačiau kalio trąšų perkrovimo lyderystę iš Ventspilio neabejotinai yra perėmusi Klaipėda.

Meduoliai - už integraciją su Rusija

- Ar Baltarusiją tenkina išsiderėta rusiškų gamtinių dujų ir naftos kaina?

- Mūsų gamyklos 2011 metais iš viso perdirbo 21 mln. tonų naftos, daugiausia - Rusijos (tik 2 mln. tonų naftos atkeliavo iš Venesuelos ir Azerbaidžano). Pernai Baltarusija eksportavo 15,6 mln. tonų naftos produktų, arba 40 proc. daugiau nei 2010 metais. Tokių rezultatų daugiausia pasiekta dėl palankesnių Rusijos naftos importo į Baltarusiją sąlygų. Naftos produktų kaina pasaulio rinkose kyla ir Baltarusijai tai, be abejo, naudinga - ji gauna gana gerą maržą. Turėkite omenyje, kad Baltarusija perka Rusijos naftą be eksporto mokesčių, kuriuos kitos šalys įskaičiuoja į kainą. O jie sudaro apie 30 proc. naftos kainos.Tačiau Rusija pasiekė, kad nuo 2011 metų Baltarusija pajamas, gautas iš naftos eksporto mokesčių, tiesiogiai pervestų į jos biudžetą. Taigi Rusija ne šiaip teikia dovaną. Maskva nori, kad Baltarusija dalytųsi su ja dividendais arba iš naftos eksporto gautu pelnu. Todėl pernai Baltarusija į Rusijos biudžetą pervedė daugiau kaip 3 mlrd. dolerių. Tačiau Baltarusijai vis tiek tai naudinga.Praėjusiais metais Rusija maždaug 40 proc. atpigino gamtines dujas Baltarusijai - pritaikė naują kainos formulę. Šių metų pradžioje gamtinių dujų kaina prie Baltarusijos ir Rusijos sienos siekė apie 165,6 dolerio už tūkstantį kubinių metrų (pernai jos kainavo vidutiniškai apie 280 dolerių). Palyginkite, kiek prie sienos už dujas moka Lietuva, ir suprasite, ką laimi Baltarusija, per metus importuojanti maždaug 21 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. "Gazprom", dar iki 2010 metų įsigijęs pirmuosius 50 proc. dujų transporto kompanijos "Beltransgaz" akcijų, dabar tapo visateisiu bendrovės savininku ir dovanoja tokius integracijos meduolius.

Valiutą devalvavo tris kartus

- Praėjusiais metais Baltarusiją krėtė ekonominė krizė, šaliai trūko užsienio valiutos. Kokia padėtis dabar?

- Iš tiesų praėję metai buvo labai sudėtingi. Baltarusija gyveno ne pagal išgales. Prezidento rinkimų išvakarėse Vyriausybė pažadėjo, kad vidutinė mėnesio alga išliks ne mažesnė kaip 500 JAV dolerių. Į ekonomiką buvo pripumpuota labai daug neuždirbtų pinigų. O paskui, kaip sakoma, teko apmokėti sąskaitas. Valdžia buvo priversta beveik trimis kartais devalvuoti Baltarusijos rublį. Infliacija pernai siekė 108 procentus.Kai ekonomika taip nukraujavo, valstybė pradėjo vykdyti bent šiek tiek suprantamesnę ekonomikos politiką. Buvo pažadėta valiutos atsargomis nepadengtų pinigų nebespausdinti. Sugriežtintos gyvenamojo būsto paskolų sąlygos, panaikinta daug įvairių lengvatų. Galima sakyti, kad Vyriausybė bent jau bando vykdyti griežtą finansų ir kreditų politiką.Praėjusių metų pabaigoje už Rusijos valstybinei korporacijai "Gazprom" parduotas likusias 50 proc. "Beltransgaz" akcijų Baltarusijai buvo sumokėta 2,5 mlrd. dolerių. Dar ji gavo paskolą iš Eurazijos ekonominės sandraugos antikrizinio fondo. Tai šiek tiek sustiprino finansinę valstybės padėtį.Baltarusiams dabar naudinga iš savo sąskaitų atsiimti užsienio valiutą, konvertuoti į Baltarusijos rublius, padėti juos kaip terminuotus indėlius ir gauti gerą maržą, nes palūkanos kartais siekia iki 40 procentų.

- Vadinasi, dabar dolerių ir eurų nebetrūksta kaip pernai? Galima laisvai nusipirkti?

- Taip, laisvai. Ir gyventojai dabar daugiausia užsienio valiutą parduoda. Jie supranta, kad reikia "gaudyti momentą", nes tokia palanki padėtis amžinai netruks. Užsienio valiutos šiandien turime gana daug - tiek, kad valstybė gali palaikyti Baltarusijos rublio kursą, nesinaudodama valiutos ir aukso rezervu.Tačiau jau kyla ir nepasitenkinimo balsų. Mat įmonėms nepalanku imti kreditus Baltarusijos rubliais, dėl to stoja investicijos.

- Kokią įtaką didžiulė infliacija ir sumažėję atlyginimai daro vartojimui? Ar įmonės sugeba parduoti produkciją vidaus rinkoje?

- Baltarusijos įmonės vidaus rinkai gamina ne tiek jau daug produkcijos. Išlikusios buvusios didelės sovietinės Minsko automobilių, traktorių ir kitų įrenginių gamyklos - didžiausios eksportuotojos. O nacionalinės valiutos devalvacija eksportuotojams labai paranki. Šnekama, kad vien iš to jie pernai uždirbo apie 4 mlrd. dolerių.Šiose stambiose įmonėse dirbančių žmonių atlyginimai net didėjo. Daugiausia nukentėjo biudžetininkų ir pensininkų pajamos. Žinoma, pernai vartojimas mažėjo. Tačiau padėtis po truputį gerėja. Daugelis šeimų anksčiau sukaupė "finansinių riebalų" sluoksnį užsienio valiuta. Be to, dalis piliečių per atvirą valstybės sieną išvyko dirbti į Rusiją, kiti grįžta ar siunčia namo uždirbtus pinigus.Pensininkams, socialiai neapsaugotiems žmonėms sunkiau. Bet artėja rinkimai į vietos savivaldą, tad net prezidentūros lygiu jau prabilta, jog reikėtų po truputį kelti algas ir remti pensininkus. Labai svarbu, kad vyriausybė ir Centrinis bankas nepaleistų pinigų spausdinimo staklių, nes vėl galime patekti į sūkurį, kuriame jau buvome atsidūrę. Kita vertus, suprantame, kad Centrinio banko galimybės daryti įtaką politikams yra menkos.

Netiki ekonominių sankcijų tikimybe

- ES neatmeta galimybės taikyti Baltarusijai ekonomines sankcijas. Ar baltarusiai rengiasi tokiam scenarijui?

- Labai sunku apie tai kalbėti. Manome, kad rimtų ES ekonominių sankcijų tikėtis neverta. Juk mūsų ekonomikos taip tarpusavyje susijusios. Štai kalbėjome apie Baltarusijos naftos produktų, kalio trąšų eksportą. Juk nukentėtų ne tik mūsų ekonomika, bet ir, pavyzdžiui, Lietuvos kompanijos, geležinkeliai, krova. Baltarusijos naftos pirkėjai Europoje yra sudarę ilgalaikius kontraktus. ES sankcijos grįžtų bumerangu, o dėl efekto galima būtų suabejoti. Apsukrūs verslininkai sugalvotų, kaip jas apeiti. Antai dalis eksportui skirtų produktų galėtų būti įforminama kaip Rusijos kompanijų produkcija, juk mūsų įmonėse nemenką dalį užima Rusijos kapitalas. Tikėkimės, ES sprendimai bus gerai pamatuoti. Aš asmeniškai netikiu, kad bus taikomos ekonominės sankcijos.

Nukentėtų Baltijos valstybės 

Latvijos užsienio reikalų ministras Andris Teikmanis neseniai teigė, jog ES gali nuspręsti jau nuo kito mėnesio taikyti ekonomines sankcijas Baltarusijai. Latvija tam nepritaria, bet šalies verslininkams gali tekti paisyti būsimų apribojimų. Oficiali Latvijos pozicija - sankcijos pakenktų paprastiems Baltarusijos žmonėms. "Mūsų pozicija nesikeičia. Bet kokiu atveju, jei ES ekonominės sankcijos Baltarusijai įsigaliotų, darytume viską, kad mūsų verslas kuo mažiau nukentėtų. Latvija paprasčiausiai nepajėgtų blokuoti tokių sankcijų įvedimo", - pažymėjo Latvijos diplomatas.Prieš ekonomines sankcijas Baltarusijai ar svarbioms šalies įmonėms ne kartą kategoriškai pasisakė ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, su ekonominiais sunkumais susiduriančiai Baltarusijai "smūgiuoti žemiau juostos" nevalia. "Kai valstybėje ekonominė situacija sudėtinga, smūgiuoti žemiau juostos neleistina niekam. Tai mūsų kaimynė - patinka mums jos vadovas ar ne. Pirmiausia ekonominės sankcijos palies kiekvieną šalies pilietį, o tai reiškia - ir mūsų kaimyną", - kalbėjo prezidentė. Anot D.Grybauskaitės, Lietuva palaiko tik priemones prieš konkrečius asmenis. Lietuvos oficialūs pareigūnai iki šiol taip pat pasisakydavo prieš ekonomines sankcijas Baltarusijai, nes tai galėtų dar labiau padidinti Rusijos įtaką ir pakenkti Lietuvos verslui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"