TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltarusija verslą ir traukia, ir gąsdina

2012 06 25 8:29

Baltarusijoje dirbantys Lietuvos verslininkai gali būti ramūs iki rudens. Po rugsėjo mėnesį vyksiančių Baltarusijos parlamento rinkimų Europos Sąjungos (ES) sankcijos šiai šaliai bus peržiūrėtos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius dr. Gediminas Rainys teigia, kad mūsų krašto verslas kol kas nepatyrė didesnių nuostolių dėl kelioms dešimtims Baltarusijos įmonių taikomų veiklos apribojimų, tačiau griežtėjantys abiejų šalių pasisakymai gali koreguoti investuotojų planus gretimoje valstybėje.

Ekonominių santykių bumas

- Kaip apibūdintumėte dabartinius Lietuvos ir Baltarusijos verslo ryšius? - "Lietuvos žinios" klausė G.Rainio.

- Matyt, galima esamą padėtį apibūdinti kaip dviejų valstybių ekonominių santykių bumą. Nors yra politinių problemų, Baltarusija kaip kaimyninė valstybė labai traukia Lietuvos prekybininkus, verslą, ypač smulkųjį ir vidutinį.

Birželio pradžioje Molodečno mieste vyko pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forumas. Šioje apskrityje nėra rajono, kuriame nerastume Lietuvos verslo įkurtų 2-3 įmonių. Iš viso Baltarusijoje veikia apie 500 lietuviško kapitalo įmonių.

Santykiuose su Baltarusija mums labai svarbus transporto ir logistikos sektorius. Šiaurės-pietų kryptimi krovinių srautas yra labai mažas, o vakarų-rytų labai didelis. Baltarusių kroviniai sudaro gerą trečdalį Klaipėdos jūrų uosto krovos. Per Baltarusiją eina Rusijos, Kazachstano, Kinijos kroviniai.

- Transporto, krovos sektorių laimėjimai gerai žinomi. Kokia kita veikla Baltarusijoje užsiima mūsų verslininkai?

- Veikla labai plati. Štai Vakarų medienos grupė Mogiliavo laisvojoje ekonominėje zonoje stato trijų fabrikų kompleksą (jis tieks produkciją Švedijos koncerno "Ikea" parduotuvėms Rusijoje). Paminėtini "Senukų" prekybos centrai, "Vičiūnų" įmonių grupė, kuri įsigijo kelis sklypus ir ruošia investicinį projektą žvelgdama į tolimesnes Rusijos ir Kazachstano rinkas. Baltarusijoje dirba maisto pramonės, gamtos išteklių panaudojimo, statybos ir daugelio kitų sričių įmonės. Sunku būtų nurodyti ūkio sektorių, kurio atstovai nedirbtų gretimoje valstybėje.

Baiminasi griežtesnių sankcijų

- Lietuvos pramonės ir verslo lyderiai yra perspėję, kad ES ekonominės sankcijos Baltarusijai gali turėti katastrofiškų pasekmių mūsų krašto ekonomikai. Galimų nuostolių suma esą siektų 7 mlrd. litų. Ar jau būta didesnių praradimų dėl kovo mėnesį ES nustatytų sankcijų 29 Baltarusijos įmonėms?

- Kol kas nenukentėjome. Iš esmės yra ribojamas kelių šimtų Baltarusijos pareigūnų vykimas į ES ir kelių dešimčių įmonių, artimai susijusių su atskirais Baltarusijos pareigūnais, veikla. Mūsų žiniomis, tos įmonės neturi didesnės apimties ryšių su Lietuvos verslu. Visiškas embargas šiuo metu taikomas tik vienai prekių grupei - ginklams.

Vis dėlto buvome pasikvietę svečių iš Briuselio ir informavome verslą, ką reikėtų daryti, jeigu partneris Baltarusijoje pakliūtų į sąrašą įmonių, su kuriomis draudžiama palaikyti santykius. Kol kas problemų nekyla. Bet, kaip supratome iš ES atstovų, rugsėjo mėnesį įvykus Baltarusijos parlamento rinkimams, spalio mėnesį ES sankcijos gali būti peržiūrėtos: sugriežtintos, paliktos tokios pačios arba sušvelnintos.

Parlamento rinkimai bus tam tikras indikatorius: ar jie vyks demokratiškai, ar kils neramumų gatvėse. Kadangi Baltarusija yra prezidentinė valstybė, parlamento vaidmuo ten mažesnis, tad tikėtina, kad didesnės politinės įtampos nekils.

- Koks pramonininkų požiūris į ES taikomas ekonomines sankcijas trečiosioms šalims?

- Mūsų požiūrį aiškiai nubrėžė "Business Europe", visos Europos pramonininkus vienijanti organizacija. Pramonininkai neturi teisės kištis ir nesikiša į politinius sprendimus, tačiau prašo: kai svarstomas sankcijų taikymas kuriai nors valstybei, ar tai būtų Sirija, ar Iranas, Šiaurės Afrikos šalys, ar Baltarusija, turėtų būti labai kruopščiai įvertintos galimos pasekmes - ar nenukentės ekonomika, ryšiai, paprasti žmonės.

- Kokia tikimybė iš ES išsireikalauti kompensacijų, jeigu dėl sankcijų Lietuvos verslas patirtų didžiulių nuostolių?

- Net jeigu būtų tokios kompensacijos, aš tai vadinu lėta mirtimi. Vieną kartą užgniaužus rinką, sustabdžius gamybą, visada atsigauti labai sunku.

Nerimą keliantys pareiškimai

- Teigiate, jog Molodečno forume vyravo draugiška atmosfera. Tačiau forumo išvakarėse Baltarusijos prezidento padėjėjas Valentinas Rybakovas netikėtai pareiškė: "Dabar didžioji Baltarusijos užsienio prekybos krovinių srauto dalis tenka Baltijos valstybių uostams. Svarstoma reali perspektyva diversifikuoti Baltarusijos krovinių srautus." Kaip supratote aukšto pareigūno žodžius: ar tai žinia ES, ar realūs planai?

- Be abejo, tokio pasisakymo pasirodymas spaudoje buvo sąmoningas veiksmas, kad ES pareigūnai ir gretimų valstybių, taip pat ir Lietuvos, politikai šią žinią išgirstų.

Ar tai reali grėsmė? Techniškai - gana reali. Nors Baltarusija neturi tiesioginio priėjimo prie jūros, jos mašinų, traktorių, trąšų gamybos produkcija keliauja per Baltijos uostus. Vien per Klaipėdą per metus gabenama beveik  14 mln. tonų Baltarusijos krovinių. Drauge nereikėtų pamiršti, kad per Baltarusijos teritoriją keliauja Kinijos, Kazachstano, Rusijos kroviniai.

Turime žinoti, kad be Klaipėdos ir Rygos uostų, yra Sankt Peterburgo uostas Šiaurėje ir Iljičovsko uostas Ukrainoje prie Juodosios jūros. Taigi krovinių diversifikavimo šaltiniai yra, ir visiškai izoliuoti Baltarusiją nepavyktų. Kita vertus, Klaipėdos uostas yra arti ir gana efektyviai dirba, baltarusiai partneriai patenkinti jo darbu. Krovinių nukreipimas kitomis kryptimis, be abejo, pabrangintų transportavimo išlaidas ir neigiamai atsilieptų Baltarusijos ekonomikai, bet jos tikrai nesužlugdytų.

Vis dėlto manau, kad tai buvo politinis pareiškimas, skirtas ES politikams. Vyksta tam tikras pareiškimų tarp ES ir Baltarusijos apsikeitimas. Norisi tikėti, kad nieko blogiau nebus, o padėtis Baltarusijoje bus tokia, kad ES pareigūnai ją galės traktuoti kaip pakankamai gerą ar geresnę, nei buvo iki šiol.

Permąsto investicijų planus

- Ar turite žinių, kad Lietuvos verslas iš principo praranda norą investuoti gretimoje valstybėje?

- Ir taip, ir ne. Pradėti projektai įgyvendinami toliau. Tačiau kai dėliojami ateities planai, mąstoma, kur geriau investuoti - Ukrainoje, Rusijoje ar Baltarusijoje, įvertinamos visos rizikos, ir investicijų srautai gali Baltarusiją aplenkti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"