TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltarusiškas alus dusina Lietuvos aludarius

2011 07 02 0:00
Lietuvos aludariai baltarusišką alų įvardija kaip didelę problemą krašto rinkai.
LŽ archyvo nuotrauka

Sunkmečiu lietuviai atrado prieš dvejus metus krašto parduotuvių lentynas šturmavusį pigų baltarusišką alų, tuo metu aludariai tvirtina, kad Vyriausybė praleido galimybę papildyti biudžetą alaus importo iš gretimų šalių mokesčiais.

Seimo narys Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad Vyriausybė pražiopsojo papildyti prekių (tarp jų ir alaus), pagamintų ne Europos Sąjungos (ES) valstybėse, importo muitų sąrašą. "Šiuo klausimu domėjausi metų pradžioje. Žmonės iš Briuselio atsakė, kad mūsų Vyriausybė nesikreipė dėl ES šalims bendro sąrašo, kuriame būtų numatyti prekių iš ne ES narių importo mokesčiai, sudarymo. Lietuva turės pasiteisinti, kodėl keičia nuomonę, ir prašyti, kad šiuo klausimu būtų atnaujintas svarstymas. Vyriausybė žino šią problemą. Manau, ji bus sprendžiama baigiantis metams", - kalbėjo A.Butkevičius

Negali konkuruoti

Biržų rajone veikiančios Rinkuškių alaus daryklos direktorius Rimantas Čygas sako negalįs konkuruoti su pigiu baltarusišku alumi, nes jo gamybos sąnaudos kur kas mažesnės. "Didžiulė valstybinė baltarusių gamykla "Krynica" stovi per 70 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Mūsų transporto išlaidos didesnės, nes iki didmenininkų Vilniuje reikia nuvažiuoti 200 kilometrų. Tas pigus alus baltarusiams pelno neduoda, bet valstybinė gamykla žiūri, kad būtų kuo didesnis eksportas, nes jai reikalinga valiuta. Mūsų pardavimas dėl baltarusiško alaus importo krito apie 20 procentų. Būsime priversti lygiuotis į baltarusių kainas ir šįmet dirbti be pelno. Nukenčiame ne tik mes, bet ir valstybė, nes ji praranda didelius pinigus", - aiškino R.Čygas.

Jo skaičiavimu, pernai dėl to, kad kaimynų alui netaikomi muitai, praradome apie 10 mln. litų, šiemet neteksime dar maždaug 50 mln. litų. "Pasieniečiai kontroliuoja mašinas, kad žmonės neįsivežtų paslėpto butelio degtinės, o čia legaliai vilkikais po keliasdešimt tonų kiekvieną dieną iš Baltarusijos gabenamas alus. Ir tie mastai kasdien didėja. Jeigu toliau taip bus, šią vasarą dar išgyvensime, bet žiemą gali tekti atleisti darbuotojų. Mums jau reikia skaičiuoti, ar gaminti Lietuvoje, ar važiuoti į Baltarusiją ir užsisakyti, kad pagamintų alaus pagal mūsų prekės ženklą. Yra net tokių minčių. Būtinai reikalingi Vyriausybės sprendimai", - tvirtino R.Čygas.

Įžvelgia spragų

Kiti Lietuvos aludariai baltarusišką alų taip pat įvardija kaip didelę problemą krašto rinkai. Bendrovės "Švyturys-Utenos alus" korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys LŽ teigė, jog šią problemą jaučia tiek jų įmonė, tiek kiti Lietuvos aludariai. "Baltarusiško alaus importo kiekis didėja labai sparčiai. Dar prieš dvejus metus jo dalis Lietuvos rinkoje nesiekė nė 1 proc., o dabar jau sudaro apie 5 procentus. Labiausiai rinką veikiantis faktorius yra pigumas. Bėda ta, kad Lietuva netaiko importo mokesčio įvežamam alui iš trečiųjų, ne ES, šalių. Mat baltarusiškos produkcijos savikaina yra nepalyginti mažesnė. Energijos sąnaudos, kurios sudaro didelę dalį alaus savikainos, ten atsieina pigiau, visai kitokie ir atlyginimai. Mes lietuvos ūkininkams už salyklą mokame europinėmis kainomis, nes jie turi pasirinkimą: nori parduoda mums, nori - švedams. Tuo metu baltarusiai neturi jokio pasirinkimo, privalo

grūdus parduoti ten, kur užaugino. Visoje šioje grandinėje produkcijos savikaina susidaro ypač maža, todėl jie legaliai gali pigiai parduoti alų Lietuvoje ir dempinguoti mūsų rinką", - dėstė D.Smailys.

Slepiasi po etikete

Krašto aludariai nurodo dar vieną problemą - baltarusiškas alus parduodamas su lietuviškomis etiketėmis. D.Smailio nuomone, baltarusiai žino, kad jų gėrimo kokybė dėl naudojamų vietinių žaliavų, pradedant apyniais ir baigiant salyklu, neprilygsta lietuviškam alui, todėl maskuojasi po lietuviškais prekių ženklais. "Žinomiausias yra "Gaspadorių" alus. 2 litrų butelis tokio alaus kainuoja nuo 3,99 iki 4,65 lito - priklauso nuo stiprumo. Žmogus nė nepagalvoja, kad perka ne lietuvišką alų. O tai jau ir etikos normų nepaisymas. Teisinių priemonių kovoti su apgaulingų etikečių klijavimu nėra. Vienintelis būdas - raginti vartotojus atidžiau žiūrėti į etiketes ir domėtis, kas yra gamintojas", - akcentavo D.Smailys.

Importas didėja

Statistikos departamento duomenimis, per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje pagaminta 93 mln. litrų alaus, importuota - 13,9 mln. litrų, arba 15 proc. lietuviško alaus. Importinio alaus kiekis per keturis šių metų mėnesius padidėjo 27 proc., o lietuviškojo gamyba - 4 procentais.

Rinkos tyrimų kompanijos "Nielsen" vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius sakė, kad alaus pramone garsėjančių valstybių - Čekijos, Belgijos, Vokietijos - alus sudaro beveik pusę į Lietuvą importuojamo alaus. Kitą dalį - Baltijos šalių kaimynių ir rusiškas alus. Pasak A.Urbonavičiaus, baltarusiškas alus - naujas reiškinys mūsų rinkoje, atsiradęs prieš dvejus metus. "Baltarusiškas alus krizės metais surado savo vartotoją, kuriam svarbiausia - maža kaina. Tačiau abejoju, ar šis alus greitai ištums lietuviškąjį. Pernai mūsiškis sudarė 86,3 proc. rinkos", - svarstė A.Urbonavičius.

Perka lengvesnius gėrimus

Prekybos tinklo IKI Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta LŽ teigė, kad šių metų sausio-gegužės mėnesiais alaus parduota 15 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau stipriųjų alkoholinių gėrimų paklausa sumažėjo 1 proc., o alkoholinių kokteilių ir sidro - 3 procentais..

Bendrovės "Maxima LT" atstovė Olga Malaškevičienė LŽ pasakojo, kad pastaruoju metu visame tinkle stebima bendra tendencija - vartotojai gręžiasi nuo stipriųjų alkoholinių gėrimų ir dažniau renkasi vyną, alų bei sidrą. "Stiprių alkoholinių gėrimų šiemet nupirkta 7 proc. mažiau negu pernai. Penktadaliu mažiau parduota romo, 12 proc. - degtinės, 8 proc. - trauktinės. Tuo metu alaus apyvarta padidėjo 14 procentų. Be to, 20 proc. daugiau negu pernai nupirkta nealkoholinio alaus", - skaičiavo O.Malaškevičienė.

Prekybos tinklo "Rimi Lietuva" atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė LŽ taip pat tvirtino, kad pastaruoju metu labiausiai didėjo alaus ir vyno pardavimas, o degtinės ir įvairių alkoholinių kokteilių bei sidro paklausa, palyginti su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"