TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltasis laivybos sąrašas - su juodomis dėmėmis

2009 03 09 0:00
Pernai balandžio 10 dieną krovininio laivo "Magdalena" su įgula nuskandintą vilkiką "Barta" teko traukti, remontuoti korpusą ir keisti visą elektroniką.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ikiteisminis tyrimas dėl laivybos avarijos Klaipėdos uoste, kai pernai pavasarį prekybiniam laivui apvertus vilkiką nuskendo du įgulos nariai, gali atsidurti aklavietėje, nes Lietuva neturi profesionalių ekspertų, o samdyti užsieniečius brangu.

Reorganizavus Klaipėdos uosto direkciją Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) nuo 2002 metų vidurio veikia kaip savarankiška ir teisiškai įregistruota tarptautinės reikšmės institucija. Metais anksčiau Lietuvą, jūrininkų parengimo reikalavimus įgyvendinusią ir konvencijas ratifikavusią, Tarptautinė jūrų organizacija įtraukė į vadinamąjį Baltąjį patikimumo sąrašą.

Nacionalinis laivynas gali tikėtis iš Pilkojo vėliavų sąrašo į Baltąjį patekti nuo 2010 metų. Lygis kyla ne tiek dėl administracinių priemonių ir kontrolės, kiek laivų savininkų pastangomis užtikrinti verslo, aplinkos ir jūrininkų saugumą.

Labai svarbi avarija.

Pagal LSLA statistiką, per pastaruosius šešerius metus Klaipėdos uosto akvatorijoje įvyko kelios dešimtys avarijų, tarp jų 15 - svarbių ir labai svarbių tarptautiniu mastu. Daugiausia tokių nutiko 2003 metais - net 6 atvejai, nė vieno - 2004-aisiais. Tačiau pati tragiškiausia diena buvo 2008 metų balandžio 10-oji.

Iki tol pasitaikė įvairiausio pobūdžio ekologinių nelaimių ir metalo korpusus apgadinusių laivų avarijų, o tądien nuskendus vilkikui "Barta" neišvengta žmonių aukų.

Tirti laivų avarijas yra viena iš keliolikos LSLA prievolių, tačiau galutinai nustatyti, kas kaltas ir kaip bausti, pasak įstaigos direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, gali tik teismas.

Bet byla dėl vilkiko "Barta" nelaimės neskuba teismo link.

Praėjusiais metais LSLA įregistruota 11 pranešimų apie laivų avarijas ir incidentus. Tarp jų viena svarbi ir viena - labai svarbi avarijos.

Svarbi avarija, kai kovo 6 dieną ro-ro krovinių laivas "Tor Corona", išplaukdamas laivybos kanalu į jūrą, nesuvaldytas trenkėsi į Klaipėdos naftos terminalo krantinėje stovinčius tanklaivius - pirma dešiniu bortu į "Anichkov bridge" kairįjį bortą, po to priekiu - į "Valle di Nervion" galą, baigėsi uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus paskirta bauda kapitonui.

"Metalinis" incidentas neturėjo ekologinių pasekmių, nukentėjusiųjų nebuvo, o laivų remonto išlaidas apmokėjo draudikai.

Pasak E.Zacharevičiaus, tąsyk į Klaipėdą antrąkart plaukęs kapitonas iš Anglijos nesuvaldė laivo, kai iš jo ties posūkiu prie "Klaipėdos naftos" išlipo nuo pat Malkų įlankos laive kapitonui patarinėjęs uosto locmanas.

Šis laivas į Klaipėdą plaukioja ligi šiol, bet jo kapitonas po incidento buvo pakeistas. Po tokios pamokos LSLA rekomendavo locmanams išlydėti tokius didelius laivus už uosto vartų.

Pernai balandžio 10 dienos pavakarę eismas uoste vyko kaip įprasta: laivybos kanalo viduryje, ties Danės žiotimis, trys Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vilkikai "Barta", "Stumbras" ir "Bizonas" rikiavosi prie Maltoje registruoto laivo "Magdalena" pradėti švartavimo operaciją. Laivas Birių krovinių terminalo link plaukė tuščias, aukštai virš vandens iškilusia gumbine konstrukcijos dalimi.

Po trumpo pokalbio tarp locmano ir vilkikų kapitonų iš "Magdalenos" nuleistas ir kilpa užkabintas už vilkiko kablio lynas įsitempė, per akimirksnį apsuko vilkiką ir apvertė.

Laivo denyje stovėjęs jūreivis motoristas ir vairinėje buvęs kapitono padėjėjas išsigelbėti nespėjo, į vandenį nušokęs trečiasis įgulos narys netrukus buvo ištrauktas gyvas.

Tyrimas - be ekspertizės

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Jūrų uosto policijos skyrius ir Klaipėdos apylinkės prokuratūra iškart po įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žmonių žūties. Praėjus vos trims dienoms trąšų pakrautas laivas išplaukė iš Klaipėdos, palikęs valstybės institucijas narplioti popierines įvykio detales ir atsakomybę.

E.Zacharevičiaus teigimu, laivų avarijų tyrimo kodekse pasakyta, kad laivas uoste užlaikomas tiek, kiek reikia laiko tyrimui atlikti. Ar jis buvo atliktas išsamiai?

"Neturėjome prielaidų teigti, kad kapitonas padarė ką nors savavališkai. Jis vykdė locmano rekomendacijas", - įrodinėjo LSLA vadovas savo pagrindinę išvadą, kad padaryta vilkiko valdymo klaida.

O kaipgi locmanas? Locmanui esą tik pritrūko įžvalgumo, kad buvo taikomas šį kartą netinkamas, o kitais atvejais leistinas lyno paėmimo metodas. Todėl po šio atvejo locmanams buvo rekomenduota laikytis taisyklių - įvertinti laivo konstrukciją ir pagal tai nustatyti švartavimo būdą.

Nuo "Magdalenos" kapitono galvos nenukrito nė plaukas.

"Už avariją mes nebaudžiame, bausti ar ne - sprendžia teismas", - aiškino E.Zacharevičius.

LSLA vadovas priminė, kad visos laivybos konvencijos ir rekomendacijos "grįstos jūrininkų kaulais". Bet jis atmetė įtarimus, kad "Bartos" avarijos tyrimas neišbaigtas. Suabejojus, kas diktavo švartavimo sąlygas - žuvęs vilkiko kapitonas ar nė papeikimo neužsidirbęs locmanas, E.Zacharevičius vėl teigė, kad operacijai vadovavo locmanas.

"Locmanas žino situaciją - ką jis rekomendavo, tas ir buvo atlikta. Bet locmanas neturėjo pasikliauti vilkiko kapitono padėjėju, kuris rizikuodamas sutiko su sąlygomis, o rizika nepasitvirtino", - dėstė valdininkas labai painią įstaigos poziciją, kad nelaimę sukėlė vienas ant kito susidėję keletas veiksnių.

Tačiau išvada nurodo, kad abu laivai plaukė nesaugiu greičiu. Kurios šalies rizika buvo lemtinga, esą sunku nustatyti dėl ekspertų trūkumo.

Panašiai kalba ir Klaipėdos apylinkės prokurorė Kristina Prialgauskienė. "Uosto policijai beliko surinkti medžiagą ir artimiausiu metu paskelbti išvadą: ar bylą nutraukti, ar kreiptis į specialistus dėl papildomo laivų greičio tyrimo", - LŽ sakė prokurorė. Jos manymu, prognozuoti tolesnę įvykių eigą sunku dėl to, kad Lietuva neturi pinigų brangiems užsienio ekspertams samdyti, o vietinių nėra. Todėl esant apgailėtinai finansinei valstybės situacijai linkstama prie to, kad bylą naudingiau nutraukti.

Nesutinka dėl išvadų

Prokuratūros tyrimo rezultatų nekantriai laukia vilkiko "Barta" savininkai - Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, praradusi du gerus jūrininkus, patyrusi didelę moralinę žalą ir daugiau negu milijoną litų materialinių nuostolių. Draudimas kompensavo tik dalį techninių išlaidų. Laivą skenduolį teko traukti pasitelkus privačius gelbėtojus, remontuoti doke, reikėjo keisti navigacinę ir kitokią įrangą, samdyti auditorius, kurie laivą pripažintų tinkamu naudoti. Tuo metu, kai pernai spalį LSLA paskelbė išvadas, "Barta" jau buvo sugrąžinta į pagalbinį uosto laivyną.

Su oficialia LSLA versija nesutinka atsargos jūrų kapitonas, socialinių mokslų daktaras Eugenijus Nazelskis. Jis buvo atsakingas už "Bartos" savininkų sudarytos komisijos alternatyvų avarijos tyrimą, kurio išvadose yra reikalavimas atlikti laivų greičio ekspertizę.

"Valstybės pareigūnų formuluotės neatlaiko kritikos, ypač dėl greičio, jiems atrodančios netinkamos daugybę metų uoste dirbančio vilkiko konstrukcijos ir konkurencijos įtakos. Avariją tyrusių keturių asmenų komisija akcentavo, kad uosto akvatorijoje krovininio laivo "Magdalena", kurio ilgis 149 metrai, plotis 22 metrai, borto aukštis 12 metrų, judėjimo greitis buvo 6 mazgai per valandą. Tačiau tyrėjų argumentai, kaip nustatytas toks laivo greitis, atrodo labai neįtikimai ir neprofesionaliai, nes daroma prielaida, jog laivo jėgainei dirbant režimu "lėta eiga pirmyn" laivas be krovinio pasiekia maždaug 6 mazgų greitį. Laivo "Magdalena" eigos režimų lentelė byloja ką kita. Ji rodo, kad laivo greitis buvo 6,1 mazgo. Bet specialistai žino, jog ir greičio matavimo prietaisas turi tam tikrą paklaidą, todėl ir šio prietaiso duomenimis negalima pasikliauti absoliučiai, neįvertinus techninės paklaidos", - apie tai, kad "Magdalena" plaukė viršydama net maksimalų leistiną greitį, kalbėjo E.Nazelskis. Jis sakė įsigilinęs į uosto taisykles ir įžvelgęs kapitono klaidų. O už klaidas privaloma atsakyti.

Objektyviai ištirti avarijas už tai atsakingus asmenis įpareigoja visų pirma Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas: "Lietuvos saugios laivybos administracijos vykdomų laivų avarijų tyrimų tikslas - nustatyti laivo avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta laivų avarijų." Jeigu šįkart tikslas nepasiektas, kas atsakys už jūrininkų žūtį?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"