TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Baltija" vėl stato laivus

2010 11 29 0:00
Dujomis varomo kelto statybos darbų vertė sieks 163,6 mln. litų.

Norvegijos investuotojų dienas Lietuvoje Klaipėda paminėjo jūrų pramonės įvykiu - verslo tradicijos grąžintos senajai laivų statyklai. Surengta didžiausio pasaulyje dujomis varomo kelto, skirto plaukioti fiorduose, statybos pradžios ceremonija.

Šiemet pakeitusi savininkus ir pavadinimą "Baltijos" laivų statykla atgavo pradinę paskirtį. Nuo jos įkūrimo 1952 metais "Baltija" yra pastačiusi daugiau nei 400 visiškai įrengtų laivų ir 65 plaukiojančius dokus. Tačiau kai prieš 13 metų didžiąją dalį "Baltijos" akcijų įsigijo Danijos Odensės laivų statykla, pagrindinę produkcijos dalį sudarė plieniniai blokai ir laivų antstatai.

Dabar iš Odensės šią įmonę perėmęs estų koncernas "BLRT Grupp" laivų statybos verslą sukoncentravo jam priklausančioje Vakarų laivų gamykloje, kur tokią veiklą vykdė antrinė bendrovė "Vakarų laivų statykla", pastačiusi apie 40 laivų. Sujungtos į vieną dvi įmonės nuo rudens pristatomos kaip Vakarų Baltijos laivų statykla.

Sudomino norvegus

Norvegijos geografinė padėtis lėmė, kad pagrindinė susisiekimo priemonė šioje šalyje yra vandens transportas, o ekonomiką kuria jūros verslai: žvejyba, žuvies pramonė ir energetiniai šelfo ištekliai. Gyvenimas be laivų vikingų žemėse istoriškai neįsivaizduojamas, tačiau senųjų vietinių laivų statytojų galimybės varžytis dėl nacionalinių užsakymų, esant atvirai rinkai, į kurią skverbiasi pigiu darbu garsėjančios Azijos kompanijos, labai sumenko.

Ekonominės naudos paieškos norvegus dar prieš dešimtmetį atvedė į Klaipėdą. Iš pelningų užsakymų išsirutuliojusi idėja kooperuoti lietuvių, estų ir norvegų darbus Vakarų laivų gamyklos ir "Fiskerstrand AS" 2007 metais įsteigtoje bendroje įmonėje ją netrukus iškėlė į susiaurėjusios rinkos lyderius. Pastarąjį kartą dalyvaujant konkurse dėl kelto "Fjord1" statybos, "Fiskerstrand BLRT AS" įveikė 10 konkurentų iš visos Europos.

Gebėjimas diegti unikalias technologijas ir gamybinis lankstumas paskirstant darbus Lietuvoje bei Norvegijoje, greiti laivų statybos terminai kaip magnetas pradėjo traukti į "Fiskerstrand BLRT AS" Norvegijos laivybos ir gamtos energetikos įmones. Pasak bendros įmonės vadovo Rolfo Fiskerstrando, nė viena Europos statykla negalėtų pasigirti tokiais keltų statybos mastais ir rezultatais, kokių pasiekė "Fiskerstrand BLRT AS".

"Per trejus metus gavome užsakymų, kurių vertė siekia per 2 mlrd. norvegiškų kronų (maždaug 840 mln. Lt - aut.). O nuo bendradarbiavimo su Vakarų laivų gamykla pradžios, t. y. per dešimtmetį, mes kartu pastatėme 25 keltus. Šis bus jau 26-asis", - pasakojo R.Fiskerstrandas.

Dujomis varomo kelto statybos darbų vertė - 163,6 mln. litų. Tai vienas stambiausių laivų statybos projektų Lietuvoje. Numatoma, kad gautą pelną Vakarų laivų gamykla ir norvegai dalysis lygiomis dalimis, kadangi bendros įmonės savininkams priklauso po 50 proc. akcijų.

Sumažins aplinkos taršą

Vakarų Baltijos laivų statyklai "Fiskerstrand BLRT AS" skirtas užsakymas pastatyti didžiausią pasaulyje dujomis varomą keltą Norvegijos kompanijai "Fjord1 Nordvestlandske" yra dėsninga efektyvaus lietuvių ir norvegų bendradarbiavimo išraiška.

"Fjord1" valdo 63 automobilinius keltus ir daugiau kaip 500 autobusų bei kitų transporto priemonių. Anksčiau "Fiskerstrand AS" šiai didžiausiai nacionalinei transporto kompanijai buvo pastačiusi vieną keltą, bet varžybos dėl kitų nebuvo itin sėkmingos. "Labai džiaugiamės, kad mums pavyko laimėti tokio didelio kelto statybos sutartį naujų laivų statybos industrijai išgyvenant ne pačius geriausius laikus. Tai įrodo, kad esame pajėgūs konkuruoti su kitomis Europos laivų statyklomis", - pažymėjo R.Fiskerstrandas.

Beveik 130 metrų ilgio ir 19 metrų pločio keltą suprojektavo Norvegijos kompanija "Multi Maritime AS". Laivų klasifikavimo įmonė "Det Norske veritas" jam suteiks +1A1 klasę. Suskystintų gamtinių dujų variklių darbas paremtas žaliąja koncepcija, kuri labai propaguojama Norvegijoje ir Europos Sąjungoje.

Į keltą tilps 600 keleivių ir 242 lengvieji automobiliai. "Suskystintomis dujomis varomas keltas, palyginti su įprastais dyzeliniais, sumažina eksploatacijos išlaidas ir aplinkos taršą: azoto - iki 90 proc., anglies dioksido - iki 20 proc., o suodžių į aplinką laivas išvis neskleis. Kai 2000-aisiais pastatėme pirmą tokį keltą, iš anksto žinojome, kad nesustosime. Atsižvelgdami į visuomenės norą naudoti alternatyvius energijos šaltinius ir kitokias transporto priemones mes statome jau dvyliktą dujinį keltą, plaukiosiantį Norvegijos pakrantėse. Ši kylio suvirinimo ceremonija svarbi ne tik Vakarų laivų gamyklai, bet ir norvegams, kurie šiuo keltu naudosis", - per atidarymo ceremoniją kalbėjo "Fjord1 Nordvestlandske" valdybos pirmininkas Jarlė Skartunas.

Ne pirmas dujinis

Pirmąjį dujomis varomą keltą Vakarų laivų gamyklos įmonė "Vakarų laivų statykla" šiemet pastatė dar iki tol, kol buvo sujungta su "Baltija". Kaip daugumos kitų, taip ir ką tik pradėto kelto baigiamieji darbai bus atlikti Norvegijos kompanijoje "Fiskerstrand BLRT AS".

Mažasis keltas, į kurį telpa 120 automobilių ir 250 keleivių, Klaipėdoje buvo konstruojamas 8 mėnesius. Užsakovui "Fosen Namsos Sj AS" jis bus perduotas 2011 metų sausį. Su šia kompanija, kuri, be 18 laivų, valdo 8 keltų bei 5 greitaeigių katerių maršrutus Norvegijoje, lietuviai bendravo pirmą, tačiau, kaip tikimasi, ne paskutinį kartą.

Dukart didesnis dujomis varomas "Fjord1" keltas bus statomas metus, jį atiduoti užsakovui planuojama iki 2011 metų Kalėdų.

Šiuo metu Vakarų Baltijos laivų statykloje "Iki rakto" baigiamas įrengti trečiasis Estijos kompanijai "Saaremaa Shipping Company Ltd" priklausantis keltas, kitąmet planuojama dviejų sausakrūvių laivų statyba.

"Pastatę įspūdingą laivų kiekį, imame kurti bendrą istoriją ir dedame naują atskaitos tašką. Per ekstremaliai trumpą laiko tarpą turime pastatyti technologiškai sudėtingą laivą. Visiems, prisidėjusiems prie šio projekto, noriu palinkėti saugaus ir našaus darbo, kad jis būtų atliktas kokybiškai. Tikiuosi, kad keltas patiks ir laivo įguloms, ir keleiviams", - prieš pradedant virinti kylio konstrukciją kalbėjo Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Prie jos buvo pritvirtinta lentelė su sėkmę nešančiomis norvegiškomis monetomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"