TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijoje - „Nord Balt“ kabelis

2014 04 12 6:00
Iš viso per 3 reisus bus nutiestas 150 kilometrų ilgio kabelis. "Litgird" nuotrauka

Penktadienį pradėtas vienas esminių 450 kilometrų ilgio tarptautinės elektros jungties „Nord Balt“ darbų etapų – Baltijos jūros dugnu imta kloti kabelius. Specialus laivas, skirtas jiems tiesti, į paruoštus vamzdžius Baltijos jūros dugne įleido povandeninius elektros kabelius, kurie elektros tiltu sujungs Lietuvą ir Švediją.

Pirmus metrus kabelių įleido galingas ir modernus laivas „Topaz Installer“. Darbus Lietuvos teritoriniuose vandenyse jis pradėjo per 600 metrų nutolęs nuo Kuršių nerijos krantų, prie Alksnynės. Vėliau povandeniniams kabeliams tiesti skirtas laivas plauks į Baltijos jūrą Švedijos link ir tęs kabelių klojimo darbus.

Šį strateginį elektros energetikos projektą įgyvendina „Litgrid“ kartu su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi.

„Nord Balt" elektros jungtis Lietuvai svarbi dėl energetinio saugumo, nes turėsime jungtį su Švedija, ko iki šiol nebuvo. Lietuva bus integruota į Skandinavijos elektros rinką, o praėjusių metų analizės duomenimis, ten parduodama elektra buvo centu pigesnė, vartotojai iškart galėtų turėti iki 100 mln. litų ekonominės naudos. Ateityje mūsų pramonė taptų konkurencingesnė, nes už elektrą mokėtų mažiau“, - teigė Daivas Virbickas bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius.

„Džiugu, kad pradedamas dar vienas apčiuopiamas ir matomas elektros jungties su Švedija darbų etapas. 2015 metų gruodį pradėjus šios jungties eksploataciją, elektros importo į Baltijos šalis galimybės padidės daugiau kaip trečdaliu“, - sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Švedų technologija

Vakar anksti rytą prie Klaipėdos atplaukęs Sent Vinsento ir Grenadinų salose registruotas laivas „Topaz Installer“ atgabeno 50 kilometrų ilgio kabelio ritę. Ji po pietų pradėta išvynioti jungiant jūrinę ir sausumos elektros jungties dalis. Narų komanda 300 kilovoltų nuolatinės srovės kabelius įleido į anksčiau dugne įgręžtus 800 metrų vamzdžius, kertančius Kuršių neriją ties Alksnyne. Kabeliai buvo ištraukti kitame marių krante už Klaipėdos uosto.

Apie 600 metrų nuo kranto esantis laivas pamažu tolsta Švedijos link. Planuojama, kad 50 kilometrų ritę jis išvynios per 11 dienų. Iš viso per 3 reisus bus nutiestas 150 kilometrų ilgio kabelis, kurį teks sujungti su kito laivo „Lewec Connector“ Švedijos vandenyse nutiesta 100 kilometrų kabelio trasa.

Tiesdamas kabelius laivas „Topaz Installer“ dirbs visą parą be pertraukų, jo darbo intensyvumui didžiausią įtaką turi oro sąlygos ir jūros bangavimas. Šių metų darbai suplanuoti šiltuoju metų laiku, juos numatoma atlikti iki rugsėjo, iki audrų sezono pradžios. Kitais metais pavasarį teks pakloti dar 150 kilometrų jungties. Iš viso kabelių trasa sausuma ir jūra drieksis 450 kilometrų.

Visus darbus atliekanti švedų technologijų kompanija ABB netrukus ims tiesti 13 kilometrų ilgio kabelių trasą sausumoje prie Klaipėdos. Kabeliai bus prijungti prie statomo nuolatinės srovės keitiklio Klaipėdos 330 kilovoltų transformatorių pastotėje, kurios rekonstrukcija bus atlikta šiemet. „Nord Balt“ keitiklių Lietuvoje ir Švedijoje statybos sutartis su ABB buvo pasirašyta 2010 metais, jos vertė – 507 mln. litų.

Energijos importo tiltas

Pasak D.Virbicko, projektą įgyvendinti numatoma iki 2015 metų gruodžio. Pradėjus „Nord Balt“ eksploataciją, elektros importo į Baltijos šalis galimybės padidės daugiau kaip trečdaliu, palyginti su 2014 metais. Atsivėrusi Skandinavijos rinka turės reikšmės ir jos dalyviams, ir vartotojams, nes iš Skandinavijos perkama elektra bus pigesnė. Kaina vidutiniškai turėtų sumažėti maždaug 2 eurais už megavatvalandę

Būsimo elektros tilto galia siekia 700 megavatų. Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinti projektą kainuos 1,9 mlrd. litų, jis finansuojamas Europos Sąjungos, Švedijos ir Lietuvos lėšomis.

Jūros vandeniui atsparų kelių sluoksnių „Nord Balt“ kabelį ABB pradėjo gaminti 2011 metų gruodį. Jūrinio kabelio skersmuo – apie 12,3 centimetro, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites. Vienas metras kabelio sveria apie 30 kilogramų.

Sujungs ir tiltas su Lenkija

„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, atsakinga už vykdomus strateginius elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus bei mūsų šalies elektros rinkos plėtrą. Ji taip pat įgyvendina elektros jungties su Lenkija projektą „LitPol Link“, kuris galinga oro linija ir srovės keitiklių stotimi prie Alytaus sujungs Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus.

2015 metų pabaigoje bus pradėta 500 megavatų galios „LitPol Link“ jungties eksploatacija, o nuo 2020 metų jos galia padvigubės. Ši jungtis drieksis 163 kilometrus nuo Alytaus iki Elko miesto Lenkijoje. Skaičiuojama, kad įgyvendinus jungties su Lenkija „LitPol Link“ projektą, 2015 metų pabaigoje elektros kaina vidutiniškai turėtų sumažėti 4 eurais už megavatvalandę, o metinė nauda galėtų siekti taip pat iki 100 mln. litų.

Europos Komisija šią savaitę patvirtino 51,8 mln. eurų (179,5 mln. litų) paramą elektros tiltui tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“. Pinigai skirti iš Europos regioninės plėtros fondo. Pasak EK, projektas skirtas elektros tinklo daliai Lenkijos šiaurės rytinėse provincijose išplėsti, jis padės užbaigti ES bendros energijos rinkos kūrimą, integravus Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"