TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos jūros regionui - galimybė klestėti

2013 01 12 6:00
Romo Jurgaičio nuotrauka/Z.Balčytis: "Reikia konkrečių veiksmų, kuriais būtų galima išspręsti regiono problemas."

Europos Komisija 2009 metais paskelbė komunikatą dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos. Ar ši Strategija padėjo Baltijos regiono valstybėms, tarp Europos Parlamento narys Zigmantas BALČYTIS įsitikinęs, kad Baltijos jūros regionas turi visas galimybes tapti vienu labiausiai klestinčių, dinamiškiausių Europos regionų.

Europos Parlamento narys Zigmantas BALČYTIS įsitikinęs, kad Baltijos jūros regionas turi visas galimybes tapti vienu labiausiai klestinčių, dinamiškiausių Europos regionų.

- Kokius svarbiausius tikslus numato Baltijos jūros regiono strategija?

- Šios strategijos siekis - suburti 9 šalių: Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir, beje, Rusijos, bendruomenes, kad šimtą milijonų gyventojų turintis Baltijos regionas taptų klestintis, ekonomiškai ir socialiai stiprus.

Tai į kelių dešimtmečių ateitį orientuota strategija, kuri jau dabar numato galimybę susitelkus kelioms valstybėms daug efektyviau panaudoti ES lėšas, išnaudoti visus ES narystės teikiamus privalumus. Tai istorinė Lietuvos galimybė žengti pažangos ir solidarumo su stipresnėmis valstybėmis keliu. Ir klausimas turėtų būti toks: ar mes norime turėti modernią valstybę, ar nenorime? Pasinaudokime galimybėmis.

Problemas reikia spręsti kartu

- Sutikite, kad Baltijos regiono valstybės gana nevienodo išsivystymo lygio.

-Taip, bet Strategijos tikslas ir yra sustiprinti regiono galią, padidinti jo patrauklumą, pakelti bendrą gyvenimo lygį. Baltijos regiono valstybėms jau senokai kyla tokių pačių problemų, daugelis iššūkių jau tapo visų arba dalies regiono šalių reikalu. Tai Baltijos jūros ekologija, energetinė izoliacija, transporto problemos, nepakankama turizmo plėtra, galų gale nevienodas gyvenimo lygis, skatinantis neigiamus socialinius pokyčius, nusikalstamumą ir t.t.

Protingiausia, efektyviausia ir racionaliausia šias problemas spręsti kartu, koordinuoti savo veiksmus. Juk sunku tikėtis ES pagalbos veikiant kiekvienai valstybei atskirai, nors problemos ir bendros. Strategija ir yra specialus įrankis, leidžiantis sutelkti valstybes bendram tikslui. Susivienyti, o ne konkuruoti tarpusavyje, ir sustiprinti regiono ekonomikų konkurencingumą tarptautiniu mastu.

- Kokius konkrečius uždavinius galima įgyvendinti, pasitelkus Baltijos jūros regiono strategiją?

- Bendrų uždavinių išties daug. Baltija yra sekli ir pusiau uždara jūra, kurios vandens apykaita lėta. Iš bet kurios valstybės patekę teršalai daro poveikį visai jūrai. Baltijos jūros regionu dėl jo strateginės padėties eina natūralūs naftos gabenimo keliai, ypač vežamos iš Rusijos, gabenamos jūra. Be to, stiprėja tendencija transportuoti suskystintas gamtines dujas. Ši veikla kelia pavojų gamtai, žmonėms ypač sudėtingomis sąlygomis žiemą.

Baltijos regiono nusikalstamumo tendencijoms poveikį daro ir geografinė padėtis: per regioną eina cigarečių, sintetinių narkotikų, narkotinių medžiagų gabenimo keliai. Nemaži prekybos žmonėmis mastai. Baltijos regionas šiuo atžvilgiu yra patogus ne tik ES organizuotam nusikalstamumui, bet ir kaimynių šalių nusikalstamoms grupuotėms.

Daugelį regiono vietų vis dar sunku pasiekti: Šiaurės Suomija, Švedija ir Baltijos valstybės yra sunkiausiai pasiekiamos iš visų Europos valstybių tiek ES viduje, tiek iš išorės. Tai lemia regiono dydis, nes prireikia ilgų kelionių, sudėtingos geografinės ir klimato sąlygos. Dėl menkai išplėtotos transporto ir kitos infrastruktūros bei paslaugų vyrauja didelės kainos.

Su Baltijos jūros regiono strategija siejasi ir geležinkelio jungties su Europos geležinkelio tinklu projektas "Rail Baltica". Maža to, pagal Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programą numatoma geležinkeliu sujungti Baltijos ir Adrijos jūras, Helsinkį ir Veneciją. "Rail Baltica" būtų šio transeuropinio geležinkelio dalis. Kai po 10-15 metų šis transeuropinis projektas bus įgyvendintas, mes iš Estijos galėsime traukiniu nuvažiuoti iki Portugalijos. Todėl manau, kad šis projektas duos didžiulę naudą valstybėms, tačiau Lietuva, Latvija, Estija turi atlikti savo "namų darbus" - pagal grafiką plėtoti "Rail Balticos" jungtį. Lietuvai, beje, dar būtų labai naudinga nutiesti geležinkelio linijos atšaką į Klaipėdos jūrų uostą.

Tai tik keli pavyzdžiai. Šios problemos svarbios visoms Baltijos regiono šalims, nė viena valstybė negali jų išspręsti vien savo jėgomis. O juk Strategija apima ne tik aplinkosaugą, energetiką, transportą, bet ir inovacijas, mokslo tyrimus, žemės ūkį, žuvininkystę, miškininkystę, maisto saugą, kaimo plėtrą ir t.t.

Strategija yra puikus instrumentas ilgalaikiams projektams įgyvendinti, kai dalį pinigų kiekviena valstybė kasmet iš anksto numato vienam projektui, pavyzdžiui, magistralei per Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą tiesti. Prisiminkime, kas buvo nutikę tiesiant magistralę "Via Baltica": Lietuva savo projekto dalį įgyvendino, o Latvija - ne. Strategijos esmė ta, kad užkertamas kelias tokioms nesėkmėms: suinteresuotos valstybės susitaria, skiria lėšų projektui įgyvendinti ir jį įgyvendina.

- Kaip vertinate Rusijos dalyvavimą Strategijoje?

- Rusija oficialiai nepriskiriama Strategijos valstybėms, bet sutiko dalyvauti kai kuriuose projektuose. Tai yra realybė. Sudėtinga būtų pagerinti, pavyzdžiui, jūros ekologinę padėtį, jeigu Rusija nedalyvautų bendruose projektuose. Žinoma, niekada nereikia užmiršti, kad Rusija turi savo geopolitinių interesų, tačiau svarbu pradėti kurti bendrus derinimo ir valdymo instrumentus, kad Baltijos regiono ateitis būtų bendras visų valstybių interesas. Be to, Baltijos regionui svarbus bendradarbiavimas ir su Norvegija bei Baltarusija.

Finansavimo šaltinių yra įvairių

- Ar Strategijai skiriamas atskiras ES finansavimas?

- Deja, ne. Dar 2010 metais siūliau, kad po 2013-ųjų turi būti numatyti konkretūs projektai, turintys didžiausią pridėtinę vertę Baltijos regionui, kad projektams turi būti skiriamas atskiras ES finansavimas. Taip būtų užtikrinta, kad svarbiausių projektų įgyvendinimas neužstrigtų dėl atskirų šalių politinių ambicijų.

Strategija yra ir, manau, bus finansuojama remiantis esamais ES fondais ir programomis, taip pat nacionalinėmis, tarptautinių finansų institucijų ir privataus kapitalo lėšomis. Bet tai nėra vieninteliai strategijos finansavimo šaltiniai. Yra daug kitų ES finansinių priemonių, dešimtys finansinių mechanizmų, fondų, tarptautinių bei regioninių finansų įstaigų, kurių lėšomis galima pasinaudoti. Tačiau toks papildomas finansavimas pasiekiamas tik mūsų pačių valstybės pareigūnų iniciatyva, gebėjimu bendrauti su kaimynėmis valstybėmis. Mes ne tik galime, bet ir privalome rasti naujų projektų finansavimo galimybių, nes Strategijos įgyvendinimas truks ne vieną dešimtmetį.

Man teko dalyvauti viename Strategijos transporto ir turizmo plėtros projekto pristatyme. Gražu žiūrėti: braižo maršrutus Vokietija, pasitvirtino jūros kelių maršrutus tarp Danijos ir Švedijos, perkami keltai, laivai. Ir visa tai iš tų pačių finansinių mechanizmų su Strategijos vėliava.

Taigi ES senbuvės Danija, Švedija ir Vokietija nemažai prisidėjusios prie tų finansinių mechanizmų sukūrimo, jais puikiai naudojasi.

- Vis dėlto tarp ES valstybių egzistuoja konkurencija, taip pat ir dėl ES paramos, įvairių fondų lėšų.

- Taip, nenuneigsiu, kad šiuo metu ES sudarančios 27 valstybės vienaip ar kitaip konkuruoja tarpusavyje. Nuo liepos 1 dienos ES papildys dar viena narė - Kroatija. Manau, būtent Strategija yra puikus būdas regiono valstybėms susivienyti. Pinigų nebuvo ir niekada nebus tiek, kiek reikia kiekvienai valstybei atskirai paėmus. Vadinasi, būtina sutelkti savo pastangas dėl atskirų projektų, kad jie būtų pradedami ir vykdomi per visą to projekto įgyvendinimo laikotarpį. Ir praeinami visi etapai.

Kita vertus, natūralu, kad vienų šalių vyriausybės yra ir bus aktyvesnės, labiau suinteresuotos įgyvendinti Strategiją nei kitos ir kad skirtingos šalys prioritetiniais laikys ne tuos pačius tikslus. Neužmirškime, kad aktyvesni visada laimi.

- Lietuvoje nematyti apčiuopiamų Strategijos rezultatų. Ar mūsų šalis nesugeba išnaudoti visų jos galimybių?

- Mes jų realiai dar nepradėjom tomis galimybėmis naudotis. Todėl Lietuvos Vyriausybė, Seimas, kitos valstybės institucijos turi aiškiai suprasti, kad Strategija suteikia didžiules galimybes atstatant ekonomiką, kuriant infrastruktūrą, naujas darbo vietas, gerinant darbo ir gyvenimo sąlygas.

ES institucijoms esu pateikęs pasiūlymą dėl Strategijos koordinatoriaus paskyrimo, dešimtis paklausimų dėl finansavimo galimybių. Bet tai yra atskirų ministerijų, valstybės institucijų darbas - aiškintis, grynintis ir teikti Europos Komisijai prašymus dėl finansavimo.

Todėl mūsų visų uždavinys - labai gerai išsiaiškinti savo tikslus ir žinoti finansinius mechanizmus, kuriais galima pasinaudoti, aktyviai dalyvauti kaimynių valstybių pasitarimuose ir juose teikti savo siūlymus bei prašymus. Mums gyvybiškai svarbu dalyvauti diskusijose, kad tos valstybės, kurios priklauso Strategijai, įgyvendintų projektus, kurie yra svarbūs ir Lietuvai. Tai laivybos, kelių tiesimo, ekonominio skatinimo priemonių, turizmo plėtros ir kiti projektai.

2009 metais, kai Strategija buvo priimta, niekas nemanė, kad ji įgaus tokį didžiulį politinį poreikį ir svorį. Jau šiandien aišku, kad Baltijos jūros regiono ir analogiškos strategijos ateityje turės didžiulę reikšmę gaunant ir naudojant ES lėšas.

Po to, kai buvo patvirtinta Strategija, sukruto Dunojaus regiono valstybės ir taip pat pasiekė, kad būtų patvirtinta Dunojaus regiono strategija. Ir tos valstybės taip pat naudosis tais pačiais finansiniais mechanizmais kaip ir Baltijos regiono valstybės. Kas pirmesnis, kas anksčiau parengs projektus ir juos suderins, tas ir turės galimybę pakelti savo šalies ekonomiką bei užtikrinti didesnį viso regiono konkurencingumą.

Vien Strategijos nepakanka. Reikia konkrečių veiksmų, kuriais būtų galima išspręsti regiono problemas. Pati Europos Komisija ne kartą primygtinai ragino, kad valstybės narės ir kitos suinteresuotos šalys, kaip svarbiausi partneriai, prisiimtų atsakomybę už konkrečias prioritetines sritis ir pagrindinius projektus.

Baltijos jūros regiono strategijos projektų apimtis yra didžiulė, todėl labai svarbu, kad ES vyriausybių vadovai pasiektų, jog Europos Komisija paskirtų Strategijos koordinatorių - konkrečią instituciją arba konkretų asmenį. Taip šiuo metu yra paskirtas transeuropinio tinklo "Rail Baltica" projekto koordinatorius.

Jeigu tikslingai ir aktyviai veiksime, jau artimiausiu metu galime sulaukti mums patiems netikėtų ir, žinoma, teigiamų rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"