TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos jūros žvejams metas džiovinti tinklus

2014 12 20 6:00
Įmonių skaičiavimu, menkių bus išgaudyta ne daugiau kaip 25 proc. kvotos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Dėl politikų neapdairumo Baltijos jūroje versline žvejyba užsiimančios Lietuvos įmonės iki pavasario gali likti be darbo. Mat jei Seimas kitą antradienį, paskutinę šių metų rudens sesijos dieną, nepriims Žuvininkystės įstatymo pataisų, nuo 2015 metų sausio 1 dienos lietuvių verslininkų žvejyba Baltijos jūroje taps nelegali.

Atviroje Baltijos jūroje pastaruoju metu žvejoja 18 įmonių, turinčių 32 laivus, tačiau 2013 metais patvirtintos kvotų skirstymo taisyklės, galiojančios iki šių metų pabaigos, palankios tik vienai bendrovei. Jai atitenka per 70 proc. strimelių ir šprotų - žuvų, kurias pardavus galima uždirbti daugiausia pajamų. Maždaug pusę kiekio ši įmonė išgaudo, o kitą kvotos dalį perleidžia užsienio žvejams – taip gauna pajamų net neįmerkusi į vandenį tinklų.

Ties išlikimo riba atsidūrusios žvejybos įmonės kaltina valdžią abejingumu. Prieš kurį laiką jos savo rūpesčius išklojo Europos Komisijai ir neseniai sulaukė naujojo ES komisaro pažado atvykti į Lietuvą ir čia aiškintis nepavydėtiną žvejų padėtį.

Krante liktų iki pavasario

Ketvirtadienį parlamentarams svarstant Žuvininkystės įstatymo pataisas Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paprašė Vyriausybės išvados. „Ar sulauksime jos iki įstatymo priėmimo antradienį, neaišku. Nežinia, ko tikimasi iš šios išvados. Juk Vyriausybė dar lapkričio 10 dienos posėdyje buvo pritarusi įstatymui“, - "Lietuvos žinioms" komentavo padėtį Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Jis priminė, kad gruodžio 23-iąją Seime vyks paskutinis šios sesijos posėdis, o pavasario sesija prasidės tik kovo 10 dieną. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį galutinai ir neginčijamai įpareigojo Seimą priimti įstatymą dar per šią sesiją, mat dabartinė verslinės žvejybos kvotų Baltijos jūroje skirstymo tvarka galioja tik iki 2014-ųjų pabaigos. „Jeigu įstatymo nepriimsime, žvejai negalės žvejoti, nuo sausio 1 dienos jie neišplauks į jūrą. Toks teismo sprendimas“, - tvirtino komiteto pirmininkas

LVAT ketvirtadienį panaikino nuo 2013 metų Lietuvoje taikomą verslinės žvejybos Baltijos jūroje tvarką, pagal kurią kvotos žvejybos įmonėms buvo skirstomos žemės ūkio ministro įsakymu. „Teismas sprendimą priėmė tą pačią dieną, kai parlamentarai svarstė įstatymą Seime. Matyt, teisėjai mato, kas kalbama viešojoje erdvėje, todėl dar kartą priminė politikams jų pareigą ir įspėjo, kas atsitiks, jeigu įstatymas nebus priimtas laiku. Liko viena diena. Manau, tai supranta ir Seimo pirmininkė, ir Žemės ūkio ministerija, kuri tikrai galėjo teikti įstatymą skubos tvarka, bet to nepadarė“, - žarstė kaltinimus S. Bucevičius.

Minėtu įstatymo projektu siūloma nustatyti verslinės žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo principus. Jie leistų sumažinti korupcijos apraiškas žuvininkystės sektoriuje ir sudaryti sąlygas sąžiningam, konkurencingam bei skaidriam žuvininkystės verslui. Ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės būtų lygios istorinei daliai, o ji galėtų būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į tam tikrus reikalavimus.

Teismų karuselė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 metų kovo 27-ąją pripažino, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintos Baltijos jūros žvejybos kvotų skyrimo taisyklės prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Tuomet ministerija įstatymui prieštaraujančias taisyklių nuostatas panaikino, o įgyvendindama Konkurencijos tarybos 2014 metų liepos 16 dienos nutarimą dėl Baltijos jūros žvejybos kvotų skyrimo išbraukė dar du taisyklių punktus dėl naujiems žvejams keliamų sąlygų ir didžiausios galimos gauti perleidžiamos žvejybos teisės dalies.

LVAT aiškino, kad Žuvininkystės įstatymu nebuvo (atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, ir negalėjo būti) pavesta ŽŪM įsakymu nustatyti naujus kvotų skirstymo kriterijus. Kitaip tariant, ministerija, kol nėra atitinkamų Žuvininkystės įstatymo nuostatų, negali iš esmės keisti taisyklių ir nustatyti naujų kvotų skyrimo kriterijų.

Vis dėlto teismas atkreipė dėmesį, kad žvejybos kvotų skirstymas negali būti stabdomas - tokiu atveju būtų pažeisti visų žvejų interesai ir Lietuvai skirtos žvejybos kvotos liktų nepanaudotos.

Išgirdo Briuselis

Nesulaukdamos, kol Žuvininkystės įstatymo klausimas bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę, dvi Lietuvos žuvininkystės įmonių asociacijos dėl susidariusios padėties kreipėsi į neseniai išrinktą Europos Komisijos komisarą Karmenu Vellą, atsakingą už aplinką, jūrinius reikalus ir žuvininkystę.

Šiomis dienomis iš Briuselio gautame atsakyme teigiama, jog į Lietuvą bus atkreiptas dėmesys, mat žvejų laiške aprašyta situacija sukėlė nerimą. Padėtį ketinama tikrinti vykdant 2015 metų audito programas. Laiške Lietuvos žvejams pabrėžiama, kad valstybės narės yra atsakingos už nacionalinių skirstymo sistemų ir žvejybos galimybių nustatymą, nes visos ES šalys priėmė pareiškimą dėl šią poziciją palaikančio žuvininkystės reformos 17 straipsnio. Kad išsiaiškintų padėtį Lietuvoje, kitąmet K. Vellas planuoja susitikti su smulkiųjų žvejų atstovais.

Vienos iš laišką Briuseliui rašiusios žvejų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila tvirtino, jog negautos žvejybos įmonių pajamos, vertinant šprotų ir strimelių kilogramą po litą, 2013-aisiais sudarė 4,46 mln. litų, o 2014 metais – 4,49 mln. litų. Pasak jo, žvejai, užuot vertęsi savo verslu, skęsta ginčuose su valdininkais. Be kvotų, yra ir daugiau spręstinų klausimų. Iki šiol neaišku, kaip reikės žvejoti po dviejų savaičių, kai įsigalios naujasis ES reglamentas dėl visų sugautų žuvų, net ir netinkamų maistui, gabenimo į krantą. Iki šiol mažas žuvis buvo leidžiama išmesti į jūrą, o dabar jos turės būti suvartojamos kaip gyvūnų pašaras ar skiriamos kitiems tikslams.

Tačiau ŽŪM dar neparengė tvarkos, kaip jas rūšiuoti, gabenti ir parduoti. Neaiški ir valstybei nuostolingo žuvų aukciono perspektyva. Bendrovės direktorius prieš savaitę pakeistas, bet žvejai nežino, kokių kitų permainų reikėtų laukti. Jeigu būtų gauta ES lėšų ir nuspręsta aukcione organizuoti komercinę veiklą, kas tai darytų – žvejai ar valstybė?

Kodėl mažėja menkių

Leistinas sugauti žuvų kiekis Baltijos jūroje nesikeičia jau antrus metus. Lietuvai skirtos 2 894 tonos rytinių ir 372 tonos vakarinių menkių, 4 772 tonos strimelių, 10 689 tonos šprotų, 1 486 vienetai lašišų.

Klaipėdos savivaldybės koordinatorius šviežiomis žuvimis Mindaugas Rimeikis sakė, kad šiemet menkių, įmonių skaičiavimais, bus išgaudyta ne daugiau kaip 25 proc. kvotos. „Strimelių, vadinamų Baltijos silkėmis, dabar sugaunama daugiau. Tačiau menkių mažėja. Anksčiau, kai šprotai buvo gaudomi tralais, mažytės žuvys išlįsdavo pro tinklo akutes, o dabar jos siurbiamos siurbliais, tad menkėms beveik nelieka kuo maitintis. Tai ne vien Lietuvos problema. Baltijos jūra – lyg didelis beveik uždaras ežeras, todėl žvejoti laivais, kurių galingumas siekia per tūkstantį kilovatų, mano nuomone, yra nuodėmė. Ne be reikalo daug metų buvo leidžiama žvejoti laivais iki 750 kilovatų galios, bet dabar šis reikalavimas atšauktas. Menkių mažėja ir dėl išaugusios ruonių populiacijos“, - M. Rimeikis vardijo priežastis, kodėl menkių nepagaunama tiek, kiek leidžiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"