TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos šalims užtektų vieno SGD terminalo

2013 06 25 6:00
Klaipėdos ir regioninis SGD terminalas, planuojamas Estijoje ar Suomijoje, yra panašaus pajėgumo ir varžysis dėl tos pačios kuro vartotojų dalies. LŽ archyvo nuotrauka

Daugiau kaip vieno suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo buvimas Baltijos jūros regione nėra ekonomiškai pagrįstas. Apie tai portale geopolitka.lt rašo Andresas Mae.

Autoriaus nuomone, tapti regioniniu Baltijos šalių terminalu yra tinkamas Lietuvos SGD terminalas Klaipėdoje. Mat jo statyba jau pradėta ir jis gali pamažu didinti savo pajėgumą. Jeigu antrasis regioninis SGD terminalas yra Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos interesas, tai jis turi būti pareikštas politiniu susitarimu, kuris įgaliotų dalyvius dalytis regioninio SGD terminalo statybos išlaidas. A.Mae nuomone, yra ir kita atlernatyva - energijos gamybai naudoti daugiau atsinaujinančio kuro. Užuot investavus į antro SGD terminalo kūrimą, gali būti pelningiau išleisti pinigus kelioms kogeneracinėms elektrinėms ar katilinėms, visose trijose Baltijos valstybėse naudojančioms vietinę biomasę, statyti.

Konkuruojantys terminalai

Regioninis SGD terminalas yra svarbiausia galimybė, leidžianti diversifikuoti gamtinių dujų importą Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Suomijai, kurios iki šiol yra priklausomos nuo vienintelio tiekėjo – „Gazprom“.

Keletas tyrimų, palaikančių regioninio SGD terminalo statybą, pasitiki nesena derybų tarp Europos valstybių ir „Gazprom“ patirtimi, kai pastarasis sutiko padaryti nuolaidų partneriams, turintiems sutartis su keliais tiekėjais.

Bet nėra analizių apie situaciją, kai viena iš regiono valstybių – Lietuva – jau pradėjo statyti SGD terminalą. Plūduriuojantis maksimalaus 4 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo SGD terminalas neužšąlančiame Klaipėdos uoste bus baigtas statyti 2014 metų pabaigoje.

Regioninis SGD terminalas, planuojamas Estijoje ar Suomijoje, yra panašaus pajėgumo – iki 5 mlrd. kubinių metrų per metus. Bendras abiejų terminalų pajėgumas atitinka gamtinių dujų suvartojimo Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje apimtį. Abu terminalai varžysis dėl tos pačios kuro vartotojų dalies. Planuojamų išlaidų atsipirkimas nėra aiškus.

Vartotojų trūkumas

Pagrindinė rizika, į kurią privalo atsižvelgti kuro rinkos naujokas, yra ribotas vartotojų skaičius Baltijos valstybėse. Gamtinių dujų dalis Latvijos ir Lietuvos energijos balanse yra santykinai didelė, palyginti su Estijos balansu. Suomijoje suvartojamų gamtinių dujų kiekis yra artimas bendram Baltijos valstybių suvartojamų dujų kiekiui.

Ilgalaikės tiekimo sutartys riboja Latvijos ir Suomijos vartotojų susidomėjimą per SGD terminalus tiekiamomis dujomis: Suomijos „Gasum“ sutartis su „Gazprom“ baigsis 2025 metais, „Latvijas Gaze“ atnaujino sutartį su „Gazprom“ iki 2030 metų. Importuotų SGD kaina turėtų būti labai palanki „Gasum“ ir „Latvijas Gaze“, kad jos pakeistų tiekėją ir iš „Gazprom“ pirktų mažesnį dujų kiekį.

Importuotos SGD gali būti parduodamos Lietuvoje ir Estijoje nuo 2015-ųjų pradžios, nes tada baigiasi „Eesti Gaas“ ir „Lietuvos dujų“ sutartys su „Gazprom“. SGD terminalas Lietuvoje bus baigtas 2015 metų pradžioje.

Per ateinančius penkerius metus vartotojų skaičius Baltijos valstybėse padidės labai nedaug. Ankstesnės prognozės apie dujų vartotojų padidėjimą nepasitvirtino. Prieš uždarant Ignalinos AE buvo pranašaujama, kad Lietuva turi padidinti dujų importą iš Rusijos elektros energijai gaminti. Tačiau 2010 metais Lietuvoje pradėjo veikti elektros birža ir dujų vartojimas nepadidėjo taip, kaip buvo numatyta.

Kuro kainų varžybos

Rinkose, be konkurencijos tarp kelių dujų tiekėjų ar gamintojų, konkuruojama ir su skystojo ar kietojo kuro gamintojais. Vartotojų elgesiui tokiose rinkose daro įtaką lyginamosios kainos, nesvarbu, ar jos būtų pagrįstos naftos kainomis, ar subsidijomis tam tikrų rūšių kurui.

Todėl jautrūs kainoms Baltijos valstybių vartotojai apsirūpino ar apsirūpina energijai gaminti skirta įranga, suteikiančia galimybę naudoti skirtingų rūšių kurą. Galimybė bet kuriuo momentu naudoti pigiausią kurą kompensuoja papildomas išlaidas įrangai, leidžiančiai naudoti dujas, skystąjį ar kietąjį kurą.

Kainų varžybos Baltijos valstybių kuro rinkose kelia abejonių, ar reikia turėti daugiau kaip vieną regioninį SGD terminalą. Kad padidintų gamtinių dujų suvartojimą ir pateisintų investicijas net į vieną SGD terminalą, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos vyriausybės turi apriboti subsidijas atsinaujinančiam kurui.

„Kam Baltijos valstybėms reikalingas SGD terminalas, jeigu atsinaujinančio kuro rūšių naudojimas energijos gamybai yra ekonomiškai perspektyvesnis?“ - klausia straipsnio autorius.

Metinis gamtinių dujų suvartojimas (mln. kub. m)

Valstybė/Metai20072008200920102011
Estija1003962653701632
Latvija16451 6651 528 1 8211 604
Lietuva27203245272731153398
Iš viso 3 Baltijos valstybės 6 3685 4555 139 5 6375 634
Suomija45874728444647014105
Iš viso10 955 10 183 9 585 10 338 9 739
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"