TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos šalių ekonomines perspektyvas temdo geopolitinė įtampa

2014 08 22 9:23
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Su krize Ukrainoje susijusi geopolitinė įtampa turės reikšmingos įtakos Pabaltijo šalių ekonomikų augimui. Maža to, tolesnis įtampos eskalavimas gali pakenkti ir visuotiniam investuotojų požiūriui į Baltijos valstybes.

Estijos atsigavimas bus lėtas

Estijos ekonomika stipriai sulėtėjo dar 2013 m., savo augimo tempais atsilikdama nuo kitų dviejų Baltijos šalių ekonomikų. Ekonomikos augimą ypač stabdė lėtas Estijos partnerių, tokių kaip Suomija, augimas.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad Estijos ekonomika turėtų atsigauti, tačiau, atsižvelgiant į blankų visos Europos ekonomikos augimą, manoma, kad šis atsigavimas bus pakankamai lėtas. Tikimės, kad metiniai Estijos BVP augimo tempai, palyginus su 2013 m., bus vidutiniški ir 2014 m. sieks 1,5 proc., o 2015 m. – 1,8 proc.

Latvija priklausoma nuo euro zonos būklės

Latvijos ekonomikoje ir toliau jaučiamas pagyvėjimas, BVP augimas sudaro maždaug 3–4 proc. per metus, tačiau Ukrainos ir Rusijos konfliktas neabejotinai kelia pavojų Latvijos ekonomikos augimui. Prognozuojame, jog 2014 m. šalies ūkio augimas sieks 3,7 proc., o 2015 m. augimas mažės iki 2,6 proc.

Nuo sausio 1 d. Latvija tapo euro zonos nare, tačiau tai neturėtų sukelti esminio trumpalaikio poveikio, kadangi Latvija, šalies valiutą susiejus su euru, iš esmės jau daugelį metų atkartojo Europos centrinio banko pinigų politiką. Kita vertus, yra aišku, kad dabar Latvijos ekonomikos rezultatai visomis prasmėmis priklauso nuo euro zonos būklės.

Infliacijos rodiklis Latvijoje stipriai smuktelėjo dar 2013 m., todėl tikėtina, kad 2014 m. šalyje bus užfiksuota defliacija. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad ateinančiais metais infliacija ims nesmarkiai didėti.

Lietuvai koją kiš lėtėsianti Rusijos ekonomika

Lietuva dar nėra įstojusi į euro zoną, tačiau artėjančios euro narystės kontekstas jau dabar leidžia šaliai naudotis kai kuriais iš euro privalumų: tvirtesniu investuotojų pasitikėjimu, glaudžiu bendradarbiavimu su kitomis euro zonos rinkomis tiek ekonominiuose procesuose, tiek finansų rinkose. Šalies ekonomika ir toliau atsigauna, jos augimo tempai – tarp didžiausių Europoje. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP 2014 m. augs 2,4 proc, o 2015 m. – jau 2,7 proc. Šiemet ekonomikos augimo prognozes mažinome jau keletą kartų, atsižvelgdami į besiplečiantį Rusijos ir Ukrainos konfliktą ir akivaizdžiai labiau išaugusias ekonomines rizikas, nei buvo galima laukti konflikto pradžioje pavasarį.

Išties galime konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika pastaruosius trejetą metų išlaikė nuoseklią ir tvirtą augimo tendenciją, tapdama viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungos šalių, tačiau vis dėlto negalime pamiršti, jog po 2008–2009 m. ekonominės veiklos nuosmukio gamybos apimčių spragos kol kas nepavyko visiškai likviduoti.

Taigi būtent vidaus paklausa, gerėjantis investicinis klimatas drauge su itin žemomis palūkanų normomis turėtų duoti stimulą šalies ekonomikai įgauti didesnį augimo pagreitį. Be abejo, trumpuoju laikotarpiu didžiausią riziką tokiam augimui kels Rusijos – vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių – ūkio sulėtėjimas. Kaip ir Latvijoje, infliacija Lietuvoje smarkiai sumažėjo 2013 m. Atsižvelgdami į pasaulinių žaliavų kainų mažėjimą bei žemesnį nei potencialas šalies ekonomikos augimą, prognozuojame, kad infliacija turėtų išlikti žema tiek 2014 m., tiek 2015 m. – pagal dabartines mūsų prognozes atitinkamai 0,7 proc. ir 1,9 proc. Tačiau negalime atmesti tikimybės, jog faktinė infliacija šalyje bus dar žemesnė, nes prasidėjęs prekybos karas su Rusija jau dabar verčia gamintojus mažinti produkcijos kainas, kad tik perteklinė produkcija, kuri nebegali būti eksportuota į Rusiją, būtų realizuota šalies viduje. Tokiai situacijai užsitęsus, spaudimas infliacijai žemyn tik stiprėtų, taigi, ji dar šiemet galėtų imti artėti prie nulio.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"