TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos šalių energetikos sistemų prijungimo kaina

2013 10 18 6:00
Energetikos ministras J.Nevervočius pabrėžia, jog elektros sistemų sujungimui darbui sinchroniniu režimu ypač svarbus bus aplinkinių šalių palaikymas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Siekiant sinchroniškai sujungti Baltijos šalių elektros tinklus su europiniais reikėtų sustiprinti dabartines Baltijos šalių, Lenkijos ir Karaliaučiaus elektros perdavimo sistemas, atnaujinti jų valdymą, užtikrinti galios rezervus, taip pat įrengti nuolatinės srovės intarpus su Rusija ir Baltarusija.

Priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus projektas kainuotų nuo 435 mln. iki 622 mln. eurų (nuo 1,5 mlrd. iki 2,146 mlrd. litų). Tai parodė Švedijos konsultacijų bendrovės "Gothia Power" studija.

"Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas sakė, jog švedų ekspertai išskyrė tris galimus scenarijus, kaip trys Baltijos šalys galėtų sinchronizuotis su Europos tinklais. Jo teigimu, pirmasis variantas - per šiuo metu statomą "LitPol Link" jungtį ir papildomą Lenkijos jungtį su Karaliaučiumi - kainuotų apie 435 mln. eurų (apie 1,5 mlrd. litų, be Rusijos išlaidų). Kitas scenarijus - Baltijos šalių prisijungimas per antrąją "LitPol Link" jungtį, įtraukiant ir Karaliaučių. Pasirinkus šį scenarijus, preliminarus investicijų poreikis būtų 472 mln. eurų (1,628 mlrd. litų). "Pagrindinės grėsmės ir rizikos - reikia nutiesti apie 400 kilometrų linijos teritorijoje, kuri yra "Natura 2000". Aplinkos apsaugos požiūriu tai būtų ne taip paprasta", - kalbėjo D.Virbickas. Anot jo, brangiausias - 622 mln. eurų vertės - projektas - reikštų, kad Baltijos šalys jungiasi per antrąją "LitPol Link" jungtį, tačiau Karaliaučiaus sistema veiktų nesinchroniškai. "Kitaip tariant, pastatomas nuolatinės srovės intarpas tarp Karaliaučius ir Lietuvos", - sakė D.Virbickas. Be ES paramos būtų sunku įgyvendinti projektą - tikimasi, kad ES parama siektų nuo 50 iki 70 proc., tai priklauso nuo konkrečių sąlygų. Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su ES tinklais projektas įtrauktas į Europos Komisijos patvirtintą 250 svarbiausių energetikos infrastruktūros projektų sąrašą.

Anot D.Virbicko, remiantis "Gothia Power" ekspertų optimistiniu vertinimu, Baltijos šalys prie Europos tinklų galėtų prisijungti 2020 metais, tačiau realus scenarijus - 2025 metai.

Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką ir galimų jungčių įrengimo galimybių studiją Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „Elering“ užsakymu už 1,25 mln. eurų atliko Švedijos konsultacijų bendrovė „Gothia Power".

Šios Švedijos bendrovės 1,5 tūkst. puslapių studija rodo, jog elektros sistemų sujungimas darbui sinchroniniu režimu yra sudėtingas, tačiau ir technologiniais, ir teisiniais aspektais įgyvendinamas projektas.

Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pabrėžia, jog ypač svarbus bus aplinkinių šalių palaikymas. "Kol kas negalime pasakyti, kokį variantą palaikome. (....) Sinchronizacija yra mūsų strateginis tikslas ir jo link judame. Tačiau studija pristatė tam tikrus variantus, kuriuos vertinant matyti, kad tam tikri scenarijai yra palankesni nei kiti. Siūlysime labai rimtą diskusiją ir parlamente, ir tęsti ją Vyriausybėje, ir kalbėtis su mūsų kaimynais, kad pasirinktume geriausią variantą", - sakė J.Neverovičius.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energetikos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos tinklu, todėl šiuo metu elektros sistemos valdymas ir rinkos veikimas nėra suderintas su ES trečiojo energetikos paketo reikalavimais.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"