TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Baltijos šalys - vienodais žingsniais

2007 11 14 0:00
Analitikai ramina, kad Lietuvos ir Latvijos šalių ekonomika nesmuks taip, kaip 1999 metais per Rusijos krizę.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos ekonomikos būklę analitikai vadina rimta, bet ne kritiška. Teigiama, kad tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje infliacija aukščiausią tašką turėtų pasiekti pirmąjį kitų metų pusmetį.

Apie žaibišką Baltijos šalių ekonomikos augimą ir galimą nuosmukį vakar kalbėjo Lietuvos ir Latvijos komercinių bankų ekspertai.

Suderinta vidutinė metinė infliacija spalio mėnesį Lietuvoje buvo 5,2 proc. Metinė infliacija spalio mėnesį, palyginti su 2006 metų spaliu, buvo 7,6 proc., o mėnesio infliacija, palyginti su rugsėju, - 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Latvijos vidutinė metinė infliacija spalio mėnesį buvo 8,9 proc., metų infliacija spalį siekė 13,2 procento.

Užsikrėtėme "Latvijos sindromu"

Pasak SEB Vilniaus banko analitiko Gitano Nausėdos, Baltijos šalys yra vienas regionas, tad natūralu, kad vienos šalies ekonominė situacija netrunka persiduoti kitai šaliai.

Anot jo, Lietuvoje kitų metų pirmąjį ketvirtį infliacija pasieks viršūnę. "Taip atsitiks dėl didinamų tabako, kuro akcizų, dėl brangsiančių gamtinių dujų", - sakė G. Nausėda.

Tuo tarpu, kaip teigia Latvijos komercinio banko "SEB Unibanka" analitikas Andris Vilksas, infliacija Latvijoje vis dar šuoliuoja į priekį, o kitų metų sausį-kovą bus 11-12 proc. ir pasieks aukščiausią tašką, vėliau, spėjama, infliacija turėtų mažėti.

"Latvijoje norima elektros tarifus padidinti 30 proc., dujų - 40 proc., panašiai brangs ir šiluma", - kalbėjo analitikas, infliacijos šuolius šioje šalyje pavadinęs "Latvijos sindromu".

Latvijos analitikas minėjo, kad šios šalies infliacijos rodikliai yra liūdniausi, palyginti su kaimynių, dėl itin spartaus Latvijos ekonomikos augimo, nuo realybės nutolusių vartotojų ir verslininkų lūkesčių, šešėlinės ekonomikos, taip pat dėl nemažo grynųjų pinigų kiekio ir bene mažiausios konkurencijos iš visų trijų Baltijos valstybių.

Galimas švelnus nusileidimas

"Tačiau tiek vartotojai, tiek ir verslas pastaruoju metu savo neatitinkančius tikrovės lūkesčius keičia į blaivesnius", - kalbėjo A.Vilksas apie lėtėjančius šalies vidaus vartojimo tempus. Jis taip pat pabrėžė, kad staigiai išaugusi Baltijos šalių ekonomika turi galimybių nusileisti švelniai, be didelio nuosmukio. "Taip iš dalies yra todėl, kad kiekvienos Baltijos šalių ekonomika yra maža, atvira ir lanksti", - sakė jis.

Pasak analitiko, Baltijos šalys tam tikrų korekcijų galėtų padaryti per maždaug vienus metus. "Reikia įvertinti regiono plėtros tendencijas, namų ūkių ir verslo lūkesčius, darbo rinkos situaciją, svarbu išspręsti našumo ir emigracijos santykį, gamybos sektoriaus ir eksporto problemas", - sakė jis.

Analitikai ramina, kad Baltijos šalių ekonomika nesmuks taip, kaip 1999 metais per Rusijos krizę.

Su infliacija kovojame vangiau

Pastebima, kad kovodama su infliacija Lietuva gerokai atsilieka nuo Latvijos.

"Galbūt tai yra atspindys to fakto, kad Lietuvos situacija yra šiek tiek labiau subalansuota ir, ko gero, mūsų politikai iki galo dar neįsisąmonina tikrojo grėsmės masto. Kiek žinau, tas planas yra apskritai sudarytas iš atskirų gabaliukų: vieno Lietuvos banko laiško, Finansų ministerijos parengtų pasiūlymų", - apie iki šiol neįgyvendintas antiinfliacines priemones šalyje kalbėjo G.Nausėda.

Tačiau, kaip pranešė BNS, Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas atmėtė tokius priekaištus, teigdamas neva su infliacija susidoroti padedantis neseniai priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas.

A.Vilksas sakė, kad Latvijoje jau pastebimos teigiamos antiinfliacinio plano pasekmės, o paskutinės jo dalys bus įgyvendintos iki metų pabaigos.

Litas neturėtų nuvertėti

G.Nausėda akcentavo, kad devalvavus vienos Baltijos šalies nacionalinę valiutą, realu, kad tas pats atsitiktų ir kitoje Baltijos šalyje. Tačiau analitikai teigia nematantys grėsmės, kad lito ar lato santykis su euru galėtų kisti iki įstojant į euro zoną. G.Nausėda sako, kad negalima tiesmukai teigti, jog didelė infliacija lemia nacionalinės valiutos devalvavimą. Šalies konkurencingumą, pasak jo, tiksliau atspindi užsienio prekybos tendencijos.

"Jeigu atmestume suprastėjusius "Mažeikių naftos" rezultatus, kuriuos komplikavo gaisras ir naftotiekio uždarymas, šiemet sausį - rugsėjį Lietuvos eksportas išaugo 27,8 proc., o importas - 27,3 proc.", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"